Ričardas Brogys
UŽ ŽEMYNO RIBŲ (II). IFES PASAULINĖ ASAMBLĖJA 2019
Kas 4 metus IFES šeima susirenka kartu švęsti Dievo darbų studentų pasaulyje, universitete. Mes, LKSB, esame šios šiemos nariais nuo 1999 metų ir kaskart siunčiame savo delegatus, kad parvežtų mums šeimyninių naujienų. Šių metų vasarą į Pietų Afrikos Respublikoje vykusią IFES Pasaulinę Asamblėją "Vilties nešėjai" (ang. Messengers of Hope) vyko Tarptautinės studentų tarnystės savanoris Ričardas Brogys ir studentė narė Debora Gvazdikaitė.
Dalinamės su jumis Ričardo prisiminimais iš ir apie kelionę, įspūdžiais ir istorijomis, parsivežtomis tėvynėn.
2 diena.
Žadą atima kelionė iš miesto, kur apsistojome, iki vietovės, kur vyks asamblėja. Atstumas apie 10 km, tačiau kelionė užtrunka kur kas ilgiau, nei tikiesi. Tik peržengiant miesto ribas kyla dviprasmiai jausmai stebint nesuvokiamą skurdą. Per rytinį rūką ir apšerkšnijusį autobuso langą matau traukinio bėgius, cisternose kūrenamas šakas, stovinčius sušąlusius pusnuogius žmones bei nusilpusius vaikus. Akyse tviska metalo atplaišų suręstos gūžtos, nerandantys vietos, sėdintys ant traukinio bėgių pakelės gyventojai. Tai primena ką galėjau išvysti tik per televizoriaus ekraną. Galbūt taip nešokiruotų, jei už 20 min kelionės nelauktų privilegijuotas pasaulis. Sunku surasti priežastį dėl šio skausmo, kurį gali tik abejingai stebėti, negali to nesuasmeninti, kadangi suvoki, jog esi tas privilegijuotasis, kuris yra vežamas į „sveikąją“ zoną susitikti su krikščionimis iš viso pasaulio. Viskas, ką iki šiol darei, praranda prasmę. Jautiesi bejėgis, prisidengęs krikščioniška kauke galvoji, jog darai įtaką ir esi svarbus, pakviestas atstovauti savo šalį, tačiau Dievas kalba į širdį ir rodo dalykus, kurie sukrečia.
Jėzaus ranka ištiesta kiekvienam iš mūsų, mažiausiam, nuskriaustajam. Dievas atveria dangaus karalystės paslaptis kalno pamokslo žinioje. „Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė. Palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti. Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę. Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. (Mt 5, 3-7). Jėzui rūpi tavo gyvenimas ir silpnumas, iššūkiai per kuriuos žengi. Jis kviečia kiekvieną iš mūsų patarnauti silpniesiems, socialiai atmestiems ir vargstantiems. Sunku dėlioti mintis suvokiant, jog 1300 išrinktų krikščionių yra visai šalia ir tuo pačiu taip toli. Ieškau atsakymo, bet mintys krypsta žiūrėti į save, ką aš padariau, jog to nebūtų? Kokių veiksmų ėmiausi bandydamas kažką pakeisti? Užplūsta racionalios mintys: silpnųjų gerovė atsispindi valdžios institucijose priimamuose sprendimuose. Korupcija, sugedimas, savanaudiškumas. Valdžios troškimas nepaisant realių žmonių poreikių įgalina naudoti net humanitarinę pagalbą kaip priemonę manipuliuoti ir išlaikyti įtakos zonas.
Pasak statistikos daugiau nei 2 milijonai žmonių, Limpopo regione, užmiega kęsdami alkį. 51% procentų gyventojų yra neraštingi ir pasiekę skurdo ribą, daugiausiai afrikiečiai bei jų vaikai. „57% gyventojų, gyvena virš skurdo ribos, uždirbdami 647 randus per mėnesį ir 40.3% gyventojų uždirba mažiau nei 440 randus. Šie skaičiai reiškia jog, 886 400 gyventojų Limpopo regione, gyvena virš skurdo ribos ir 2 337 400 žmonių eina miegoti kęsdami alkį. Vykdomosios tarybos narys, atsakingas už ekonomikos vystymosi departamentą, Seaparo Sekoati teigia, daugelis žmonių gyvenančių provincijoje yra neraštingi ir tai labai atsiliepia ekonomikos pažangai. Pietų Afrikos statistikos departamentas praneša jog, 51% Pietų Afrikos gyventojų, gyvena skurde, iš kurių didžioji dalis yra afrikiečiai ir jų vaikai.“ (“More than 2m people go to bed hungry in Limpopo – The Citizen”).
Nusilpę, bejėgiai žmonės nepasipriešins rėžimui, jie skaudžiai stebės kaip žemiškas gyvenimas juos supančioja skurde. Ar yra šioje žemėje, kas galėtų tai pakeisti, ar dar yra vilties? Tai atsispindėjo rytiniam pakelės peizaže – žmonėms reikia vilties. Vienintelė viltis, kuri gali pastatyti juos ant kojų ir pakelti dvasiškai yra Jėzus Kristus. Jis kalba mums asmeniškai - „ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu“. (Mt 11, 28)
Užduodu klausimą - ar aš esu vilties nešėjas, ar nepraleidžiu pro akis to, kas akivaizdu? Praeidamas pro savo kiemo gatves, rajonus, kur nusikalstamumas perkopia ribas, kur skurdas yra įsišaknijęs, matai tuos abejingus akių atspindžius. Kaip pakeisti pasaulį, nors jautiesi prieš jį nepakankamai stiprus, neypatingas, neįtakingas? Silpnume pasireiškia Dievo stiprybė, kaip rašo apaštalas Paulius maldoje išgirdęs Dievo žodžius: „Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume“ (2 Kor 12, 9). Pažvelkime į krikščionims artimą pavyzdį - apaštalo Pauliaus istoriją. Jis, būdamas silpnas kūne, persekiojamas, tapo nuostabios Dievo istorijos liudininku bei tos didžiosios istorijos dalimi. Dievo apreiškimo vedamas jis darė neapskaičiuojamą įtaką krikščionių bendruomenei. Ypač pagonims, kurie išpažindami prieštaraujančią pasaulėžiūrą, buvo įtikinti Gyvojo Dievo Evangelijos žinios. Evangelijos, kuri išlaisvina nuo žmonių rankomis pastatytų stabų garbinimo, amoralių ritualų, kurie suriša kaip įstatymo įkaitą. Evangelijos žinia, kurią nešė Paulius, teikė laisvę ir pakeitė tuometinį Azijos pasaulį. Šio laikmečio revoliucionierius Martin Luther King, žmogus, įkvėptas Dievo žodžio bei krikščioniškų vertybių, stojo į kovą prieš socialinę, rasinę, lyčių nelygybę bei skurdą. Matome du skirtingus pavyzdžius kaip Dievo įkvėpti silpni žmonės, tokie kaip ir mes, padarė įtaką aplinkoje, kurioje tuomet buvo. Paulius buvo išsiųstas į tolimus, nepažintus kraštus, o Martin pakilo daryti įtaką ten, kur gyveno. Nebūtina keliauti į pasaulio kraštą, jog Dievas tave panaudotų. Įtaką gali daryti kur esi. Ten, kur stovi šiandien, gali būti tavo misijų laukas. Jėzus kviečia mus dalintis Evangelijos žinia su visais žmonėmis. „Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu“ (Mt 28, 19). Jėzaus įkvėptas skelbti Evangelijos žinią akademiniame pasaulyje – tai būti krikščionimi neribojant savęs ir tarnauti ne tik šioje vietoje. Buvimas krikščionimi turi tapti tavo tapatybe. Šeima, darbo vieta, draugų būrys - visur esame pašaukti savo gyvenimu liudyti Viešpaties Jėzaus Kristaus išgelbėjimo žinią.
Atvykome. Rytinis tarnavimas prasideda įkvepiančiu pamokslu iš Luko evangelijos. Pranešėjas kalba: „krikščioniškoje kelionės dėlionėje esi pašauktas būti Dievo didžiosios istorijos dalimi, kiekvienas iš mūsų yra to dalis. Nesvarbu iš kur esi atvykęs, kokia tavo priešistorė, tu esi svarbus Dievo istorijoje. Jis vykdo savo planą per mūsų gyvenimą. Evangelijos žinia turi būti išgirsta kiekviename žemės kampelyje“. Nepaisant persekiojimo, grėsmės gyvybei, įsigaliojus įvairiems draudimams išpažinti savo tikėjimą arba, priešingai, pliuralistinėje visuomenėje, kur kiekviena pasaulėžiūra yra lygiavertė. Klausiam savęs - kaip atstovėti Evangelijos tiesą?
„Meldžiam besąlygiškos drąsos ir išminties tardami žodžius, jog Šventoji dvasia įtikintų greta esančius patikėti visa ko kūrėju Jėzumi Kristumi ir priimti išgelbėjimo viltį...“
Šaltinis
More than 2m people go to bed hungry in Limpopo – The Citizen. (n.d.). Retrieved September 8, 2019, from https://citizen.co.za/news/south-africa/1626205/more-than-2m-people-go-to-bed-hungry-in-limpopo/
Ričardas
