Holger Lahayne
Už ką balsuoti?
M. Liuteris
Jūs, tautos, kurioms Dievas davė laisvę pačioms išsirinkti savo valdovus, žiūrėkit, kad šios malonės nesuniekintumėt į pagarbiausią vietą išrinkdami sukčius ir Dievo priešus.
J.Kalvinas
Pagrindinė dabartinės politikų kartos užduotis – prisidėti prie bendros atsakomybės už mūsų pasaulio ateitį, taip parodant veikimo pavyzdį visai visuomenei. Politikų atsakomybė drąsiai planuoti ateitį ir nesibaiminti masių nepalankumo; savo veiksmus užpildyti dvasine dimensija... Politika savo esme yra tarnavimas bendruomenei, o tai reiškia, kad praktiškai ji privalo būti morali.
V. Havelas
1. Krikščionys turi dalyvauti rinkimuose
Laiške romiečiams (13,1–7) rašoma, jog valdžia yra nustatyta Dievo. Jeigu valdžia yra "Dievo tarnaitė" (4 eil.), tai ar gali kiti "Dievo tarnai", būtent tikintieji, ją ignoruoti ir visiškai nesirūpinti? Dievas mus ragina rūpintis valstybių gerove (Jer 29, 7), tai reiškia, rūpintis gera, teisinga ir išmintinga miesto ir visos valstybės politika, "nes jo [miesto] gerovė – jūsų gerovė".
Krikščionys aukštai vertina rinkimų teisę, nes, istoriškai žiūrint, ši teisė dar gana jauna, politiškai – pasaulyje dar daug kam neprieinama, o bibliškai – tikrai sveikintina (žr. straipsnį "Kuo gera demokratija?"). Be to, teisė rinkti visiems laisvai ir lygiateisiškai didele dalimi iškovota ir įtvirtinta krikščionių.
Krikščionys supranta, koks sunkus yra parlamentarų darbas, todėl už juos meldžiasi, gerbia jų, visos valstybės bei jos institucijų darbą dalyvaudami rinkimuose.
2. Krikščionys neprivalo balsuoti tik už vieną konkrečią partiją ar kandidatą
Krikščionys neįpareigoti rinkti vieną, tariamai pačią krikščioniškiausią partiją. Balsavimo apsisprendimai gali būti įvairūs, nes nėra nei tokios partijos, nei ideologijos, kuri atstovautų vien tiesai ir būtų pati teisingiausia. Tačiau ir nėra nesvarbu, ką renkame. Yra tam tikri pasirinkimo kriterijai.
Krikščionys turėtų skeptiškai žiūrėti į visus politinius "išganytojus" ir jų populistinius pažadus. Nes dažniausiai tokie tik kalba, bet nėra nieko padarę ir nežino, kaip padaryti. Skeptiškai reiktų žiūrėti ir į tas partijas bei kandidatus, kurie "puošiasi" religingumo skraistėmis ar piktnaudžiauja religiniais dalykais. Labai rimtai reiktų vertinti ir moralinius kriterijus (apie tai toliau).
Taigi pagal tai yra partijų ir kandidatų, už kuriuos krikščionims geriau nebalsuoti.
3. Krikščionys balsuoja už tuos kandidatus, kurie yra moralumo pavyzdžiai ir atskiria tiesą nuo melo
Išėjimo kn. 18,21 rašoma, kaip Mozei, Izraelio tautos vadui, buvo duotas patarimas: "Turėtum paieškoti visoje tautoje pajėgių vyrų – vyrų, bijančių Dievo, patikimų ir sąžiningų. Paskirk tokius vyrus kaip pareigūnus..." Atsakinguose valstybės postuose reikia sąžiningų, su aiškiomis moralinėmis nuostatomis vyrų ir moterų. Žinoma, per rinkimų kampaniją visi kandidatai sakosi turį šitokių bruožų. Tačiau krikščionys neturėtų būti paviršutiniški ir turėtų įsigilinti į kandidatų žodžius ir šūkius, tokius kaip, pavyzdžiui, "Už sąžiningai dirbančius Lietuvai". Ar apie sąžinę kalbantys žmonės yra patys sąžiningi, ar kalbantys apie moralę – moralūs, apie darbą – patys darbštūs?
Krikščionys neturėtų likti naivūs, o pastebėti tuos, kurie nemoka atskirti tiesos nuo melo. Ne vienas, taikydamasis į aukštą valstybės vietą ir besirūpindamas savo įvaizdžiu, iškraipo tiesą ir sąmoningai meluoja. Pavyzdžiui, šitaip elgiasi "Darbo partijos" vadovas V. Uspaskichas (Seimo komisijai pateikė melagingus pasiteisinimus dėl praleistų posėdžių; išsisukinėjo tiriant jo viešų ir privačių interesų konfliktus; melavo iškilus "Šiluvos kelionių" skandalui; meluoja per televizijų rinkimų debatus). Socdemų europarlamentaras Justas V. Paleckis teisingai teigia:
"Darbo partija naudojosi populistiniais metodais per Europos Parlamento rinkimus. Kalbėdamasis su šios partijos atstovais Europos Parlamente, pusiau juokais klausiau, kada jie vykdys savo pažadus rinkėjams – kada derėsis su Europos Komisija dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sąlygų peržiūrėjimo, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo atidėjimo? Žinoma, jokių galimybių šitai padaryti Darbo partijos atstovai Europos Parlamente neturi, nors rinkėjams žadėjo ir buvo dėl to išrinkti. Sakyčiau, tai – pirmoji Darbo partijos nesėkmė. Pergalę Europos Parlamento rinkimuose ji nusipirko, sakydama rinkėjams netiesą" ( http://www.delfi.lt ; 04 09 19).
Žinoma, ne visi "Darbo partijos" kandidatai yra tokie kaip Uspaskichas, tačiau krikščionims turėtų rūpėti, kad tie, kurių melas akivaizdus ir įrodytas, nepatektų prie valstybės vairo. Juk yra pasakyta: "Nepasitikėkite melagingais žodžias" (Jer 7,4)!
4. Krikščionys renka tuos kandidatus, kurie gerbia teisę
Pats Dievas yra teisumo Dievas, teisiantis teisingai, neišskiriantis nė vieno (Įst 1, 17; 10, 17). Dievas "myli, kas teisu ir teisinga" (Ps 33,5) – lygiai tą patį privalo daryti ir karaliai, valstybių vadovai, teisėjai ir parlamentarai. Teisė, įsatymas ir teisingumas jiems turi būti pirmoje vietoje
(Įst 17,18–19, Jer 22,3, Pat 29,4, Pat 16,12, Mch 3,1, Hbr 7, 2, Ps 72,1–4).
Vadovams visą laiką yra didelis pavojus pasikelti virš teisės arba imti ją aiškinti savaip. Tačiau pagal Bibliją teisė yra ne tik aukščiau valdovo, bet ir aukščiau tautos valios (Iš 23, 2!).
Todėl krikščionys su rūpesčiu žiūri į naujus teisingumo laužytojo R. Pakso tikslus ir ketinimus. Paksas pasikėlė virš teisingumo, sulaužė priesaiką ir iki šiol nepripažįsta aukščiausios valstybės teisinės institucijos sprendimo. Šiuo požiūriu ne tik pats Paksas yra teisinis nihilistas, bet ir nemažai įtakingų jo partijos narių. Todėl krikščionims derėtų į tokius kandidatus žiūrėti ypač skeptiškai.
5. Krikščionys balsuoja už dievobaimingus kandidatus, bet nebūtinai už krikščionis
Labai gerai, kai politikas pripažįsta esant aukštesnus dalykus, anot buvusio Čekijos presidento ir humanisto V. Havelo, jaučia "atsakomybę prieš kažką aukštesnio už savo šeimą, šalį, nuosavą įmonę ar pasiekimus". Dar svarbiau, kad politikas ne tik jaustų, deklaruotų, bet ir praktiškai parodytų, kad yra dalykų, svarbesnių už savus interesus. Tokie galėtų būti, pavyzdžiui, pagarba teisei ir bendroms moralinėms vertybėms. Žiūrint į kai kuriuos naujuosius "gelbėtojus", visiškai nesimato, kas galėtų jiems būti aukščiau už juos pačius.
Net ir tada, jei krikščionis kokios nors partijos sąraše pamato pažįstamą krikščionį, nereiškia, kad jis būtinai turi rinkti tą kandidatą. Gregas Johnsonas paaiškina:
"Valdymas nėra specifinis krikščioniškas darbas. Valdymas yra mūsų žmogiškosios būties dalis, Dievo dovana kiekvienai visuomenei. Net pagonių valdovus skiria suverenusis Dievas... Visai įmanoma turėti išmintingą valstybės vadovą, kuris nėra Jėzaus sekėjas. Aš neprivalau laukti krikščioniško liudijimo prieš eidamas rinkti. Mane kaip rinkėją ne tiek domina, ar kandidatas išganytas, kiek tai, ar jis teisingai ir gerai valdys. Galėčiau balsuoti ir už mormoną ar musulmoną, jei tik jis turėtų teisingą visuomenės viziją. Liuteris yra sakęs, kad jam geriau išmintingas turkas [t.r. musulmonas], negu kvailas krikščionis. Žinoma, favoritas būtų išmintingas krikščionis, tačiau dažniausiai tokios galimybės rinktis mes neturime" ("The World According to God").
6. Krikščionys renka išmintingus ir patyrusius kandidatus
Teisumas ir patirtis buvo vieni svarbiausių kriterijų renkant Izraelio tautos vadovus ir teisėjus: "Išrinkite išmintingus, sumanius bei patyrusius vyrus iš kiekvienos giminės, ir paskirsiu juos jums seniūnais" (Įst 1,13).
Vienas įžymiausių biblinių pavyzdingo ir išmintingo valdovo pavyzdžių, žinoma, yra trečiasis Izraelio karalius Saliamonas. 1 Kar 3 pateikiama malda, kurioje jis prašo išminties, ir tą prašymą Dievas išpildo. Iš to matome, kad išmintis yra dovana iš Dievo (žr. Dan 2, 21), todėl su ja kartu privalo eiti kuklumas ir nuolankumas. Kas gi yra išmintis? Pirmiausia – mokėjimas atskirti gera nuo blogo (eil. 9), kitaip tariant, aiškus, moraliai orientuotas protas, gebantis subrandinti teisingus sprendimus (žr. istoriją nuo 16 eil.). Tasai aiškus protas turi mokėti įvertinti ir ilgalaikes tam tikrų sprendimų pasekmes, nes tauta labiau linkusi pasiduoti nuotaikoms (Izraelio tauta dykumoje!).
Išmintis koja kojon žengia su patyrimu. Todėl krikščionims geriau balsuoti už tuos, kurie politinėje veikloje jau yra pasireiškę ir įrodę savo sugebėjimus (pvz., jau dirbę savivaldybėse arba Seime). Bėda, kad šiandien visi ieško "naujų veidų" ir nepagalvoja, kaip tai apgaulinga. Politinis darbas valstybei dabartiniais globalizacijos laikais yra labai kompleksiškas ir sudėtingas, ir be politinės patirties sunkiai įveikiamas. Net dabar madingų "ekspertų" veržimasis į politiką rodo, kad politika nuo to nepasidarė geresnė. Ypač per šiuos rinkimus krikščionys turėtų rūpintis, kad išmintingų ir patyrusių politikų Seme neliktų mažuma.
7. Krikščionys balsuoja už partijas, kurios laikosi aiškių vertybių
Parlamentinis darbas yra valdžios darbas. Todėl būtina rimtai pasidomėti, kokių vertybių laikysis tie, kurie nori ateiti į valdžią. Nes, anot Charleso Colsono, "absoliučios vertybės niekur kitur nėra tokios svarbios kaip valdžioje ir politikoje".
Socialdemokratai, konservatoriai ir krikščionys demokratai bei liberalai visose svarbiausiose pasaulio demokratijose yra pagrindinės didžiosios ideologinės srovės, savo programose akcentuojančios skirtingas vertybes ir idėjas (liberalai pabrėžia laisvę, socdemai – solidarumą ir lygybę, konservatoriai ir krikdemai – tautą ir šeimą).
Tačiau rūpestį kelia tai, kad į Seimą eina partijos, kurios neturi jokios ideologijos ir nesiorientuoja į jokias bendrąsias vertybes. Žinoma, tam tikros vertybinės sampratos deklaruojamos, tačiau tai ir viskas. Visa kita margas, postmodernistinis, eklektiškas "miksas".
Viena iš tokių yra būtent "Darbo partija". Jos vertybinę orientaciją neseniai "įrodė" šios partijos europarlamentarė O. Juknevičienė. Pati Europos Parlamente priklausydama liberalų frakcijai, neseniai TV debatuose atvirai pasišaipė iš liberalių idėjų (konkrečiai iš liberalcentristų programoje įrašyto liberalizmo ideologiją atspindinčio sakinio: "Po kairiųjų valdymo atėjo metas centro dešiniosioms jėgoms valstybės politiką pasukti kita kryptimi – žmogaus didesnės laisvės ir atsakomybės...") ir grynai socialistiškai patikino, kad žmonių problemas turi spręsti valstybė (neveltui "Darbo partijos" logotipe, kaip ir sovietinių respublikų herbuose, pavaizduota tekanti saulė!).
Po šio pavyzdžio kyla klausimas, kokios – socialistinės ar liberalios politikos laikysis ši partija? Programos su aiškia ir logiška vertybių sitema yra labai svarbios, nes ne tik rinkėjai, bet ir patys politikai turi žinoti, kurlink plaukia valstybės valdymo laivas. Tą patvirtina parlamentaras A. Kubilius:
"Programa visų pirma labiausiai ir reikalinga pačiai partijai. Ir reikalinga ne tam, kad padėtų rinkimus laimėti, bet tam, kad partija laimėjimo atveju būtų pasiruošusi valdyti kraštą. Kadangi valstybės ir visuomenės gyvenimas yra sudėtingas reiškinys, tai tokio reiškinio valdymas turi turėti tam tikrą aiškią sistemą. Ir tokia sistema turi remtis aiškiais pincipais bei vertybėmis. Lygiai kaip architektas statydamas namą turi turėti aiškią supratimą, iš kokių medžiagų jis tą namą statys. Politologai tokias valstybės namui statyti skirtas principų ar vertybių sistemas pavadino ideologijomis" ("Veidas" Nr. 38 2004).
8. Krikščionys balsuoja už tas partijas, kurios pasirengusios kompromisams ir kurių idėjos yra protingos ir realistiškos
Totalitarinių diktatūrų bruožas yra noras įgyvendinti utopijas ir sukurti rojų žemėje. Viso to siekiama pirmiausiai žmonių laisvės sąskaita. Demokratijoje pažanga pasiekiama palaipsniui. Tai atitinka biblinę nuostatą, kad kūrinija yra kartu ir gera, ir puolusi. Galima pasiekti daug, bet nė vienas žmogus tikrai nesukurs rojaus žemėje. Kelių į gerovę yra daug, o ne vienas ir pats teisingiausias iš visų, kaip mano diktatoriai.
Taigi geri politikai privalo būti realistai ir žinoti, kad per kadenciją kokybiškos pažangos gali pavykti tik keletas nedidelių žingsnelių. Geras parlamentaras turi suprasti, kad pasaulis yra labai kompleksiškas, o kompleksiškoms problemoms reikia tokių pat kompleksiškų sprendimų. Vienas asmuo nepajėgus daryti tokių sprendimų. O kai tariasi daug, reikalingi kompromisai. Todėl viena labai svarbi politiko savybė yra gebėjimas pasiekti naudingų kompromisų.
Dabartiniai rinkimų kandidatai irgi turėtų atkreipti dėmesį, kad neprižadėtų per daug, ko paskui, dėl ribotų galių, negalėtų įgyvendinti. Turėtų žymiai labiau pasistengti būti realistai, kad nesukurtų žmonėms nepagrįstų lūkesčių. Katalikų vyskupai savo laiške "Seimo rinkimams artėjant" teisingai rašo:
"Todėl išmintinga paisyti, ne kas garsiau skelbia šiuos šūkius, siūlo "vieną vaistą nuo visų ligų", o kas rengia kompleksines, realias, ilgalaikes programas sunkumams nugalėti. Didžiosios visuomenės problemos negali būti išspręstos per kelis mėnesius ir vien valdžios jėgomis" ( http://www.lcn.lt ).
Krikščionys turėtų pavartyti partijų programas ir pasidomėti: ar tai, kas gražiai skamba, yra įgyvendinama? Ar tam užteks pinigų? Kaip išanalizuotos problemos? Ar yra konkrečių sprendimo pasiūlymų? Ar numatyta ilgalaikė strategija? Ar pažadai atlaikys poitinių konkurentų kritiką? Kas padaryta iki šiol? Koks požiūris į savo klaidas ir moralės pažeidimus?
9. Krikščionys renka tas partijas, kurios gina laisvę ir silpnųjų interesus, kurios pabrėžia atsakomybę, stiprina šeimas ir statydina pilietinę visuomenę
Viena iš svarbiausių valstybės užduočių yra ginti silpnuosius. Ps 82,3–4 sakoma: "Ginkite silpnuosius ir našlaičius, saugokite vargdienių ir beturčių teises! Gelbėkite silpnuosius ir beturčius, gelbėkite juos iš nedorėlių nagų!" (Kiti bibliniai pavyzdžiai apie silpnųjų apsaugą įstatymu: Įst 10,18–19; 14,28–15,2; 24,14–15; 24,17–21; 25,13–16; Pat 29,7; 31,8–9; Jer 22,3). Krikščionims reiktų pasidomėti, kaip partijos ir atskiri kandidatai žada ginti ir saugoti neįgaliųjų, senelių, našlaičių, vargstančių žmonių interesus.
Valstybėse, turinčiose daug socialinių problemų, gyvuoja ypač stiprus noras jų sprendimą atiduoti į "naujųjų politikų" ir ryžtingų vadų rankas. Tačiau tai labai pavojinga, nes jokia valstybė nepajėgi viena to padaryti, o jeigu bando, tai tik smarkiai apribodama privačią iniciatyvą ir individo laisvę bei pažeisdama sukūrimo tvarką (sumažindama šeimos, bažnyčios, bendruomenės įtaką). "Laisvė yra brangiausia iš visų vertybių, nes ji yra visų kitų vertybių pagrindas", įsitikinęs politologas Nigelas Ashfordas.
Pilietinę visuomenę ugdo laisvų žmonių veikla ir atsakomybė, kurią jie prisiima bendruomeniškose institucijose. Šios savo ruožtu praturtina valstybę ir prisideda prie jos klestėjimo. Knygos "Sėkmės Lietuva" autoriai rašo:
"Mūsų įsitikinimu, visos mūsų visuomenės ligos yra nulemtos to, kad kol kas silpnai veikia tos visuomenės bendruomeniškos institucijos, kurios žmogui įtvirtina moralines ir pasitikėjimo vertybes. Tai pirmiausia šeimos ir bendruomenės institucijų bei bažnyčios, mokyklos, kultūros institucijų silpnumo problemos. Žmogaus moralines vertybes žmogus pažįsta ir puoselėja šeimoje, bažnyčioje, mokykloje, bendruomenėje, kultūroje".
Rinkdamiesi už ką balsuoti, krikščionys atkreipia dėmesį į konkrečius partijų planus dėl minėtų bendruomeniškų institucijų, ypač dėl šeimos vaidmens. Nigelas Ashfordas tvirtina:
"Iš visų pilietinės visuomenės institucijų svarbiausia, ko gero, yra šeima. Jos kaip vaikų auklėtojos, aprūpintojos ir augintojos vaidmeniui neprilygsta jokia kita institucija. Šeima yra išskirtinis moralinių vertybių šaltinis... Būdama vertybių perdavėja iš kartos į kartą, šeima su savo tvirtu žmogiškų jausmų teigimu yra kur kas stipresnė moralinė mokytoja už aršiausią totalitarinės valstybės propagandą. Šeima yra toji vieta, kur būsimi piliečiai mokosi atskirti gėrį nuo blogio" ("Laisvos visuomenės principai").
10. Krikščionys renka partijas ir kandidatus ne pagal "Baro" kriterijus
Dabartiniais postmodernizmo laikais politika gresia pavirsti šou bizniu. Svarbiausias tampa ne politinių įsitikinimų turinys, o patikimumo įspūdis, patrauklumas, įvaizdis. Žinoma, rato nebesustabdysi: koncertai, saldainių ir ledų dalijimai, vežiojimai į šventes, matyt, ilgam laikui liks visų partijų rinkimų kampanijų dalimi. Bet rimtą susirūpinimą kelia tai, kad kai kurios partijos be duonos ir žaidimų daugiau nieko ir nesiūlo. Kad kalba ne apie tikrąją politiką, o pasirenka "bakarietiškus bugi vugi".
Žurnalo "Veidas" rašinio "Demokratijos 'Baras’" autorius A. Roženas teigia:
"'Bare’ [LNK realybės šou], kaip ir šiuolaikinėje valstybėje, elito išrinkimą lėmė ne nuopelnai ar intelektinis bagažas, bet įvaizdžio priimtinumas... Kaip ir 'Bare’, per rinkimus piliečiai dažnai žino, kad kandidatų įvaizdis yra surežisuotas, bet šiai režisūrai negali atsispirti. Bando išsiaiškinti, kuris kandidatas yra tikras, kuris tėra marionetė, kuris meluoja, o kuris kalba tiesą. Galų gale laimi tas, kurio įvaizdis yra įtikinamiausias. Tarp politikų ir rinkėjų, kaip ir tarp realybės šou dalyvių bei žiūrovų, šiandien bendra yra tai, kad dauguma jų – 'imagofilai’, įvaizdžio mėgėjai... Sėkmingiausi tokių renginių dalyviai yra tokie 'kaip visi’ – 'čiotki’, 'faini’, gyvenantys ir galvojantys 'kaip visi’. Taip pat ir sėkmingiausi politikai turi būti 'savi’..." (2003, Nr. 36).
Krikščionys turi (kiek įmanoma) atskirti tiesą nuo įvaizdžio. Visuose rinkimuose ir visuose pasirinkimuose jie turi neužmiršti pažvelgti į TV reklaminių apžavų užkulisius. Rinkimų proga krikščionims tikrai verta pasinaudoti Dievo suteikta galimybe pabūti skeptiškiems ir nuodugniai kritiškiems. Būkime ne naivūs, o išmintingi Dievo vaikai!
(Autoriaus mintys nebūtinai atspindi LKSB poziciją.)
Internete
Partijos
Liberalų ir Centro sąjunga:
http://www.lics.lt , http://www.laisve.lt
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga:
http://www.vnds.lt
Tėvynės sąjunga:
http://www.tsajunga.lt , http://www.jkl.lt
Lietuvos socialdemokratų partija:
http://www.lsdp.lt
Darbo partija:
http://www.darbopartija.lt
Kandidatai į Seimą
http://www.vrk.lt/2004/seimas/kandidatai/vapg_sar_l_20.htm (vienmandatėse apyg.)
http://www.vrk.lt/2004/seimas/kandidatai/part_sar_l_20.htm (partijų sarašai)
Politinė analizė, pilietinė visuomenė
http://www.dpi.lt (Demokratines politikos institutas)
http://www.atgimimas.lt (Nepriklausomas politkos portalas)
http://www.bernardinai.lt (dienrastis)
http://www.akiraciai.lt
http://www.civitas.lt (Pilietinės visuomenės institutas)
http://www.transparency.lt
http://www.pilieciai.lt
