Nacionalsocializmo religija

14 dokumentų

Pirmas dokumentas: Vaikų malda

Galvelę nulenki, rankeles sudėki,
fiurerį tėvelį maldele minėki.
Jis mums darbą duoda ir skalsios duonelės,
iš bėdos išgelbsti fiureris tėvelis.

Antras dokumentas: Paskaita

Nacionalsocializmas yra religija, gimusi iš kraujo ir rasės, o ne pasaulėžiūra. Ji naujoji, vienintelė tikra religija, gimusi iš nordinės dvasios ir arijinės sielos; tos religijos, kurios dar tebeegzistuoja, turi kuo greičiausiai išnykti arba, jeigu jos pačios savaime nesunyks, turi būti likviduotos valstybės.

Trečias dokumentas: Eilėraštis

Kam svastika išdeginta širdyje,
Tas kryžių nekenčia kitų visų!
Save kas atpažino savo tautoje,
Tas juokias iš paikuolių
Išganytojo tarnų.
...
Bijokit to, kuris jums šitaip kalba:
'Kas nori sekti manimi, savęs
išsižadėt privalo!’
nes Nazarietis nori to, kas yra
mūsų pražūtis...!

Ketvirtas dokumentas: Malda

(Prieš valgį)
Mano fiureri, Dievo man duotas,
Sergėk gyvastį mano ir ilgink.
Tu prikėlei mūs kraštą iš vargo,
Ačiū tau užu duoną kasdienę.
Nepaliki manęs,
su manim visad būk,
Mano vade, tikėjime, saule!
(Po valgio)
Dėkoju tau už šitą valgį,
Globėjau ir senelių, ir vaikų!
Žinau, kamuoja rūpesčiai,
bet tu neboki jų,
Aš su tavim drauge visur ir visada.
Padėki savo galvą man ant kelių,
Esi tu tvirtas, mano fiureri,
nes didis tu.
Gyvuoki, mano vade!

Nacionalsocializmas kaip "užmaskuota religija"

Tas, kas nori suprasti nacionalsocializmą, jį gali suprasti tik kaip religiją. Jau 1924 m. Carlas Christianas Bry savo knygoje Užmaskuotos religijos ("Verkappte Religionen") priskyrė nacionalsocializmą prie religinių utopijų, kurios gali sukelti "masinę psichozę". Theodoras Heußas, vėliau tapęs Vokietijos Federacinės Respublikos prezidentu, 1925 m. reichstage įvedė "užmaskuotos religijos" sąvoką. Evangelikų pastorius Richardas Karwehlis 1931 m. pasakė pamokslą "Politinis mesianizmas", kuriame parodė, kad nacionalsocializmas kiekvienai esminei krikščionybės tiesai priešina antikrikščionišką alternatyvą. Žydų filosofas Hansas-Joachimas Schoepsas 1939 m. anonimiškai paskelbė savo straipsnį "Nacionalsocializmas kaip užmaskuota religija". Tad ir prieš prasidedant nacionalsocializmo laikotarpiui, ir jam prasidėjus, būta žmonių, kurie Hitlerio programą suprato ne tik kaip ideologiją arba politinį totalitarizmą, bet ir kaip plačių užmojų religiją. Tačiau tik pastaruoju metu vėl pasigirsta balsų, jog nacionalsocializmas suvoktinas kaip religija.

Kaip tik krikščionybės ir nacionalsocializmo susidūrimas labai gerai parodo, kaip lemtinga buvo tai, kad dauguma krikščionių nacionalsocializmą vertino ne kaip religiją konkurentę, o tik kaip politinę sistemą. O juk jau privalomas sveikinimo šūksnis "Heil Hitler" turėjo priversti susimąstyti. Tačiau nepaisant akivaizdžių į Jėzų Kristų nurodančių Šventojo Rašto žodžių: "Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išbelbėti", daugybė krikščionių nesusimąstydami kartojo šį sveikinimą.

Literatūros nuorodos

Šiame skyrelyje nemėginsime smulkiai išnagrinėti nacionalsocializmo religijos arba moksliškai pagrįsti to, kad religijos sąvoka iš tikrųjų gali būti taikoma nacionalsocializmui. Pirmąsias nuorodas jau pateikiau savo straipsnyje "Ir vėl Adolfas Hitleris: rinktiniai naujausi tyrinėjimų rezultatai ir literatūra apie nacionalsocializmo istoriją ir priešistorę" (Factum, 6/1989). Jame parodoma, kad jau trečio dešimtmečio pradžioje Hitleris turėjo susiformavusią pasaulėžiūrą ir vėliau ją pamažu įdiegė praktikoje. Šiame straipsnyje minimi ir religinių-politinių slaptųjų sektų šaltiniai, iš kurių Hitleris sėmė. Kiti autoriai irgi pateikia išsamių studijų, antai Klausas Vondungas apie nacionalsocialistines šventes ir kultus (Magija ir manipuliacija: nacionalsocializmo ideologinis kultas ir politinė religija, 1971), Hansas-Jochenas Gammas apie fiurerio kultą, vėliavą, kraują ir kovą (Rudasis kultas: Trečiasis reichas ir jo erzacinė religija, 1962) arba Friedrichas Heeras apie patį Hitlerio asmenį (Adolfo Hitlerio tikėjimas: politinio religingumo anatomija, 1989). Brošiūra "Hitlerio religija" (1977) išsamiai supažindina su religiniais elementais Hitlerio religinėje kalbos vartosenoje bei su jo nuostata krikščionybės ir apskritai religijos atžvilgiu. Rinkinyje apžvelgiama ir literatūra ezoterinės nacionalsocializmo priešistorės klausimais bei įdėtos 247 Hitlerio pasisakymų apie religiją ir krikščionybę citatos. O Werneris Hamerskis taip rašo apie Hitlerio "Mein Kampf":

"Hitleris savo kalbose ir raštuose nuolat vartojo religinius posakius. Jis laukdavo, kol 'likimas jam parodys ženklą’, ir visada tvirtindavo, kad 'veikia Kūrėjo dvasioje’. Vien pirmuose trijuose savo knygos 'Mein Kampf’ skyriuose (137 puslapiai) jis 37 kartus pavartojo žodį 'lemtis’ pačiomis įvairiausiomis apibrėžtimis ir kaip įvairiausių sudurtinių žodžių komponentą. Septyniskart minimas 'Dievas’, po keturis kartus 'Apvaizda’ ir 'dangus’, triskart 'deivė’, po vieną kartą 'visagalis Kūrėjas’, 'Viešpats’ ir 'dievai’... Vertinant teologijos požiūriu, šios sąvokos pagrįstos nesuderinamais vaizdiniais. 'Visagalis Dievas’ dalijasi savo visagalybe su 'dievų valia’, 'Apvaizdos išmintis’ priešinama 'lemties piktumui’..." (W. Hamerski, "Dievas" ir "Apvaizda" nacionalsocializmo dainose ir eilėse // Publizistik, 1960. – P. 282–283.)

Tačiau šie du nemalonūs jubiliejai – Hitlerio 100-osios gimimo metinės ir 50-osios Lenkijos užpuolimo metinės – turi būti ir kitokios, ne tik mokslinės analizės akstinas. Todėl aš tiesiog parinkau kelis fiurerio religijos – nacionalsocializmo – įrodymo pavyzdžius. Iš visų sklinda agresyvus priešiškumas Jėzui Kristui ir krikščionybei, ir jie visi stulbinančiai aiškiai parodo, kam nacionalsocializmas turi būti dėkingas už savo milžinišką sėkmę: religiniam entuziazmui. Beje, visi dokumentai buvo viešai prieinami, partijos išleisti arba patvirtinti. Šie dokumentai – tai ne marginalinis reiškinys, o kiekvienam žmogui suprantami tekstai ir aiškūs procesai. Kas pavartys hitlerjugendo, SS arba sukarintos darbo tarnybos dainynus, ras daugybę kitų pavyzdžių. Visi straipsniai kalba patys už save, todėl be komentarų turi priminti tai, kaip antikrikščioniška religija pastūmėjo pasaulį į pražūtį.

Penktas dokumentas: Tikėjimo išpažinimas

Adolfai Hitleri!
Tik tau esame dėkingi!
Šią valandą norime atnaujinti priesaiką:
Šioje žemėje tikime tik Adolfu Hitleriu.
Tikime, kad nacionalsocializmas
yra vienintelis palaimą teikiantis
tikėjimas mūsų tautai.
Tikime, kad danguje yra
Viešpats, kuris mus sukūrė,
kuris mus veda, kuris mus valdo
ir mus laimina regimu būdu.
Mes tikime, kad šis Viešpats
mums atsiuntė Adolfą Hitlerį,
kad Vokietija amžiams taptų pamatu.

Šeštas dokumentas: Daina

Priešais tave, o vade mano,
galėtų susirinkti ištisa minia,
bet tavo žvilgsnis būtinai kliudys kiekvieną,
ir pamanys tada žmogus,
kad išmušė jo valanda,
ir tu giliai pažvelgti nori į jo sielą.
Tą valandėlę trumpą,
kai su mumis esi,
atšaunam tau visus vartus,
visas duris ir iškeliam aukštai
aukštai savas mintis,
kad pataisytum,
kad nugludintumei jas.
Tu – gėris ir didybė,
stiprumas ir skaistybė.
Atidengiame tau nuoširdžiai ir meilingai
Širdžių savųjų patiklumą.
Juk niekas dar neliko
neapdovanotas,kai jį pasiekdavo
akių tavųjų spindulys,
mes žinome, tai tavo nuolatiniai žodžiai:
jūs mano – aš su jumis!

Septintas dokumentas: Daina

Mes smagus ir linksmas Hitlerio jaunimas,
Mums nereikalingos krikščionių dorybės,
Mes turim vadą Adolfą Hitlerį,
Jis mūsų tarpininkas didis.
Joks kunigas piktasis neuždraus
Mums jaustis tikraisiais Hitlerio vaikais,
Mes sekame ne Kristumi,
o Horstu Wesseliu,
Šalin bažnyčios smilkalus ir
švęstą vandenį.

Aštuntas dokumentas: Iškilmės

(Nacionalsocialistinis pagarbinimas)
Prie laiptų, kylančių į salę
Karvedžių,
Šiandien aukštasis maldininkų surinkimas vyksta.
O juk kadaise sakramentas gimė čia kovos.
Ir tiems tiktai valia jo katedron įžengti,
Kuri nūnai Vokietija vadinas,
Kurie giliai įspaudžia savo žygiuos ir darbuos
Savąjį nerimastį, jaudulį ir širdgėlą.
Jūs maldininkai,kai šlovę vokiečių tautos iškėlę
nešate aukščiau negu religijų visų apreiškimus.
Šventumas salės Karvedžių štai justi.
Ko vertos giesmės, maldos ir maldavimai,
Ir smilkalai, iš smilkytuvų blizgančių pasklidę,
Prieš mūsų būgnų duslų ir ritmingą dundesį,
Kai mūsų fiureris prie laiptų žengia?
Jį reginčiųjų kvapas ramdo žemę,
Kurią jo žingsniai priverčia drebėt netekus žado.
Nutyla triukšmas, į pašalius toliausius pasitraukęs,
Ir įsivyrauja tyla.
Štai fiureris!
Jis ranką pakelia ir moja –
tai amžinasis sveikinimas.
Širdis jo ir tautos širdis –
vienu ritmu jos plaka.
Jo žingsniai šiandien –
tai malda...
Aukštyn jis kyla ir sustoja,
stebuklas gaubia jį.
Ugnis jame liepsnoja –
tikėjimas jo bičiulių artimų.
Nerasi kunigo, kurio šventimai
kiltų taip galingai ir aukštai,
Kaip ši suakmenėjusi ir nebyli
malda mūs vyro, kurio esybėje gyva tauta.
Ta priesaika, kurią prisiekėm
salėj Karvedžių,
Tai mūs visuotinė malda Kūrėjui,
Kad tik plazdėtų, plevėsuotų mūsų vėliava!
Ir ji aukštai iškyla:
didysis vokiečių altorius!
Ir karo vėliavos atitaria jai,
džiaugsmo pilnos:
Kas ta mirtis, jei tau gyvybė mūsų reikalinga,
Vokietija brangioji!

Devintas dokumentas: Eilėraštis

Dievas
Mūsų akys neužmato jokio Dievo
Su ilga barzda ir su lazda.
Mes tik matom Dievo kūrinį –
Tai mūs tėvynė Vokietija.
Mes nematom jokio žydų Dievo,
Ir Dievo sandora, tuo seno rašto pramanu,
Negalime tikėt.
Mes matom Dievą ne nusikaltimuos,
Kurių pridarė daugel jo tauta,
Mes matom Dievą jo veikmėje –
Ji darbą duoda vokiečiams ir peni juos.
Mes Dievo žodžiais netikime,
Ir jo Raštu negalime tikėt.
Mes tikime: tik Dievo kūriniuose
Jį galima tikrai sutikt.

Dešimtas dokumentas: Eilėraštis

Kur plevėsuoja vėjy mūsų vėliava,
ten aidi Vokietijos evangelija,
ten stūkso mūsų altoriai,
ten mūsų tikėjimas žydi,
tave, tave vieną mes tikim,
tu, vokiečių žeme brangioji,
Vokietija amžinoji,
ten trykšta mumyse giliausi šaltiniai,
ten vilnija siela tolyn, begalybėn,
pas sostą Praamžio.

Vienuoliktas dokumentas: Daina

Slegia neganda juoda,
tiesiam į tave rankas.
Viešpatie, atsiųsk mums fiurerį,
kurs vargą nugalėtų,
jam įsakyt mokėtų.
Pažadink didžiavyrį
ir pasigailėk jo –
sūnaus tautos tavosios,
tamsumo prislėgtosios,
parduotos ir išduotos
į priešų mūs rankas.

Dvyliktas dokumentas: Daina

Daugel kart girdėjom skambant tavo balsą
ir nebylūs klausėme rankas sunėrę,
nes kiekvienas žodis krito mums į sielą.
Žinome – išauš diena, kai viskas baigsis,
nebeslėgs daugiau nei smurtas, nei vargai.
Kas mums tie pirmieji metai ir nauja epocha,
kas mums tas Įstatymas? Tik bjaurūs pančiai.
Tu mums atnešei tikėjimą tyriausią,
jis pripildė mus, jis neša ir gaivina.
Fiureri, tu kelrodė žvaigždė vienatinė.

Tryliktas dokumentas: Pranešimas

Nenorėčiau būti apkaltintas piktžodžiavimu prieš Dievą, bet aš klausiu: kas buvo didesnis, Kristus ar Hitleris? Prie mirštančio Kristaus buvo 12 jo mokinių, kurie netgi neįstengė būti jam ištikimi. Už Hitlerio pečių šiandien – 70 milijonų tauta. Mes negalime pakęsti, kad šalia mūsų atsirastų kita organizacija, kuri būtų kitos dvasios negu mes. Mes turime ją sunaikinti. Nacionalsocializmas visiškai rimtai reiškia pretenziją: aš esu viešpats, tavo dievas. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną... Nes mūsų yra karalystė ir jėga, nes mes turime stiprų vermachtą, ir šlovė, nes mes vėl esame gerbiama tauta, kaip to nori Dievas, 'per amžius’. Heil Hitler!

Keturioliktas dokumentas: Fiurerio siūlymo projektas

Galiausiai tebūnie pacituotas dar vienas dokumentas, kuris vis dėlto iš tikrųjų buvo slaptas, vadinamasis fiurerio siūlymo projektas, 1943.8.14 įvykusio posėdžio pranešimas apie planuojamą religijos politiką po galutinės pergalės. Trys paskutinės eilutės yra Hitlerio ranka rašytas pritarimas.

"Tik fiureriui, 1943 rugpjūčio 14
IV. Posėdžio pranešimas
VI siūlymas (pagal Bauerį). Padarius kelias pataisas, nuspręsta teikti kaip projektą fiureriui.

Laimėjus galutinę pergalę nedelsiant ir besąlygiškai likviduoti visas tikybas, ir ne tik Didžiojo Vokietijos reicho teritorijoje, bet ir visose išvaduotose, užimtose ir aneksuotose žemėse, protektoratuose, provincijose ir t.t., ir tuo pat metu paskelbti Adolfą Hitlerį naujuoju mesiju. Politiniais sumetimais į šią priemonę laikinai neįtraukiami islamas, budizmas ir sintoizmas.

Fiureris turi būti traktuojamas kaip vidurys, esantis tarp išganytojo ir išvaduotojo, tačiau jis turi būti vertinamas kaip Dievo pasiuntinys, kuriam priklauso dieviškoji šlovė. Esamos įvairių tikybų bažnyčios, koplyčios, šventyklos ir kulto vietos turi būti pertvarkytos į 'Adolfo Hitlerio pašventinimo vietas’.

Lygiai taip ir universitetų teologijos fakultetai turi persiorientuoti į naująjį tikėjimą ir ypač didelį dėmesį skirti misionierių bei keliaujančių pamokslininkų rengimui; jie privalo skelbti mokymą ir Didžiajame Vokietijos reiche, ir likusiame pasaulyje, bei steigti tikėjimo bendruomenes, kurios patarnautų kaip organizaciniai centrai tolesniam mokymo platinimui. (Dėl to atpuola ir sunkumai, susiję su planuojamu monogamijos panaikinimu – poligamija atvirai gali būti įtraukta į naująjį mokymą kaip tikėjimo dogma).

Kaip Dievo pasiuntinio pavyzdys tepatarnauja Gra¬lio riterio Lohengrino asmuo; užgimęs keltų ir germanų vaizduotėje, jis jau pelnė tradicinę pagarbą. (Panašiai kaip legendinis Vilhelmas Telis Šveicarijoje, seniai tapęs tam tikru simboliu).

Atitinkama propaganda fiurerio kilmė turėtų būti užmaskuota dar labiau negu iki šiol, o jo būsimas iš¬ėjimas turėtų būti nepaliekantis jokių pėdsakų ir apgaubtas visiškos tamsos. (Sugrįžimas į Gralio pilį).
Pirmas naudojimui skirtas projektas!
Išnagrinėti dr. Göbbelsui.
Adolfas Hitleris"

Netikrojo išganymo galas

Galime būti dėkingi Dievui, kad jis padarė galą tam "išganymui". Kai romėnai savo imperatorių paskelbė viešpačiu (kyrios) ir pasaulio išganytoju, arba gelbėtoju (soter), krikščionys jam priešstatė Kristų kaip Viešpatį ir Gelbėtoją ir neatsisakė šių žodžių net siaučiant persekiojimams (plg. Apd 17,7; Lk 32,2; Rom 10,9). Kai Hitleris pasiskelbė vokiečių ir pasaulio "išganymu", deja, paskui jį tai kartojo ir daugybė krikščionių. Tačiau Biblijoje sakoma: "Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti" (Apd 4,12).

Vertė Giedrė Sodeikienė

Šaltinis: "Prizmė" 2000/4

Žr. autoriaus "National Socialism as Religion",
http://www.contra-mundum.org/schirrmacher/mbstexte094NationalSocialismSchirrmache rEnglish.pdf