Kas yra evangelizacija?

Mūsų vartojami žodžiai Evangelija, evangelizacija, evangelizavimas ar evangelizuoti yra tos pačios šaknies su graikų kalbos žodžiu euangelion, reiškiančiu gerąją angelos, kuris reiškia "pasiuntinys, kurjeris, atstovas". Antikos kultūroje euangelos buvo pasiuntinys, nešantis gerą, džiugią žinią (pvz., apie pergalę mūšyje, politines naujienas ar asmeninius reikalus). Taip pat žodis euangelion reiškė ir pačią naujieną arba atlygį už jos atnešimą.

Romos imperijos laikais tokių "evangelijų" buvę daug. Ir kitaip negu mūsų dienomis, nei tas žodis, nei visi jam giminingieji nebuvo vien religinio konteksto terminai. Istorikas C. P. Thiede'ė rašo:

"Romėnai jį vartojo imperatoriaus kulte. Gerosiomis naujienomis būdavo laikomi pranešimai apie imperatoriaus gimtadienio šventę, atėjimo į valdžią metines... Evangelijomis vadintos naujienos apie pergalę... Dar iki krikščionybės sąvoka buvo vartojama taip dažnai, kad buvo net išjuokta Aristofano." (Jėzus. Tikėjimas, faktai)

Tad Naujojo Testamento autoriai vartojo vieną iš tuo metu populiarių ir gerai žinomų sąvokų. Tačiau skirtumas tas, kad juo apibūdino ne visiems gerai suprantamą dalyką, o kažin kokio nežinomo provincijos žydo gyvenimą. Maža to. Thiede'ė pabrėžia,

"... kad Morkus vartoja žodį vienaskaita [Mk 1,1]: to euangelion. Visuose ankstesniuose graikiškuose tekstuose... yra daugiskaita... Kitaip tariant, tai gana pretenzingas Pauliaus ir kitų krikščionių autorių pasirinkimas. Gerųjų naujienų daugiskaita išnyksta... Nuo dabar yra tik viena vienintelė Geroji naujiena, ir ji reiškia atlygį visiems, kurie ją priima. Tai Geroji naujiena apie Jėzų Kristų."

Tik viena Geroji naujiena – negirdėta to meto pliuralistinėje Romos imperijoje?! Pirmieji krikščionys, atrodė, lįste lenda į nemalonumus, skelbdami Jėzų vieninteliu Gelbėtoju (gr. soter), vieninteliu Viešpačiu (kyrios), vieninteliu Dievo Sūnumi (huios theou) – juk tai Romos imperatoriams priklausantys titulai!

Ir ši provokuojanti žinia apie Jėzų Kristų tampa Biblijos pagrindu. Daiktavardžio "evangelizacija" Biblijoje nerastume. Bet neretai vartojamas veiksmažodis euangelizomai, dažniausiai reiškiantis "skelbti Evangeliją" (arba Gerąją naujieną), arba verčiamas tik "skelbti". Lk 2, 10 angelas sako: "Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną..."; pats Jėzus skelbė "karalystės Evangeliją" (Mt 4, 23; Lk 3, 18; 4, 18.43; 20, 1); tą daryti jis ragino ir savo mokinius (Mt 10, 7; Lk 9, 6); apaštalai bei pirmieji krikščionys daug ir stropiai evangelizavo (Apd 5, 42; 8, 4;10, 36; 14, 7; 16, 10; Rom 10, 15; 15, 20; 1 Kor 1, 17; 9, 16; 15, 1; Gal 1, 8.16.23; 4, 13; Ef 2, 17; 1 Pt 1, 12).

Tačiau apie evangelizaciją Biblija kalba ne tik tose vietose, kur vartoja minėtą sąvoką. Evangelizavimo veiksmas perteikiamas ir kitomis, kartais giminingais žodžiais kaip "skelbti" (kerusso, Lk 24, 47), "daryti mokiniais" (matheteuo, Mt 28, 19), "mokyti" (didasko, Lk 20, 1). Be to, reiktų neužmiršti, kad evangelizacijos šaknys ateina iš Senojo Testamento (žr. Iz 40, 9–11; 52, 7; 60, 6; 61, 1).

Tad kas yra evangelizacija? Tai Gerosios naujienos apie Jėzų Kristų skelbimas vadovaujantis Dievo autoritetu, Jėzaus Kristaus asmens ir veiklos pristatymu Biblijoje (Rom 5, 6; Hbr 9, 15), tai perspėjimas dėl nuodėmingo gyvenimo padarinių (Mt 7, 19; Rom 2), raginimas atgailauti ir atsiversti (Mt 4, 17; Apd 14, 15), kvietimas tikėti ir pasitikėti (Mk 1, 15; Apd 8, 12; 15, 7), kvietimas gyventi su Dievu ir tikėjimo broliais (Rom 5, 10; Ef 2, 16). Visa tai kitais žodžiais gerai apibūdinta "Lozanos sandoroje" (1974):

"Evangelizuoti reiškia paskelbti Gerąją Naujieną, kad Jėzus Kristus mirė už mūsų nuodėmes ir buvo prikeltas iš numirusių, pagal Raštus, ir, kad kaip Viešpats Karalius visiems atgailaujantiems ir tikintiems dabar Jis siūlo nuodėmių atleidimą ir Dvasios išlaisvinančias dovanas."

Taigi evangelizacija yra keliasluoksnės informacijos paskleidimas. Deja, kartais būtent tai apleidžiama, o susitelkiama vien tik į rezultatus – evangelizacija laikoma pavykusia tada, kai atsiverčia daug žmonių. Jei niekas neatsiverčia arba atsiverčia tik tiek, kiek laukta, laikoma prasta evangelizacija arba visai ne evangelizacija. Tačiau tai prieštarauja biblinei evangelizavimo sampratai.

Žinoma, skelbdami Gerąją naujieną, visada norime, kad žmonės ją išgirstų ir pasirinktų tikėjimą. Bet ar tie norai išsipildys, nėra mūsų reikalas. Mūsų reikalas kuo tiksliau, aiškiau ir įtikimiau skelbti, pirmiau patiems pagal tą skelbimą gyvenant (kad nebūtume veidmainiai) ir Dievo melsti, kad netikintieji atsiverstų. Mūsų reikalas sėklą sėti, berti į dirvą, o kada ir kaip ji sudygs, kokius vaisius duos – tai jau Dievo valioje (žr. Lk 8, 4s). Mes sėjam ir laistom, Dievas savo Dvasia gelbsti iš nuodėmių (Jn 16, 7–11), teikia tikėjimą (Ef 2, 8), kuria naują žmogų (2 Kor 5, 7) ir sėklą augina (1 Kor 3, 7).

Kartais būna, kad evangelizacija lieka be (matomų) vaisių. Todėl negalima remtis vien rezultatais vertinant, teisingai (t. r. bibliškai) evangelizuota ar ne. Paulius juk irgi niekad neakcentavo galutinių savo veiklos sėkmių ir nesėkmių bei nepateikinėjo atsivertimo statistikų. Jis tik akcentavo būtinybę ir pareigą evangelizuoti, ištikimai skleisti Evangeliją. Dėl to jis net didžiavosi sunkumais, kurie jį ištikdavo šiame darbe (2 Kor 11, 26–29). Teologas Johnas Stottas, cituodamas virtinę eilučių apie misionierišką veiklą iš Apaštalų darbų knygos, apibendrina:

"Nė vienoje iš tų eilučių nesakoma, ar ‚skelbtuoju žodžiu' buvo patikėta, ar ‚evangelizuotų' miestų ir kaimų gyventojai atsivertė ir įtikėjo. ‚Evangelizuoti' Naujajame Testamente reiškia ne atsivertusiuosius skaičiuoti... Evangelizacija yra Gerosios naujienos kelbimas nežiūrint į rezultatus". (Christian Mission in the Modern World).

Bet, be abejo, nėra ir negali būti taip, kad rezultatai mums visai nerūpėtų. Galvojimas apie juos mums gali padėti sėkmingiau planuoti ir ruoštis, be reikalo neeikvoti jėgų, veikti strategiškai. Taip pat gali paskatinti labiau įsijausti į būsimus klausytojus, padėti įvertinti skelbimui rengiamos medžiagos aiškumą ir suprantamumą. Bet net pačių blogiausių rezultatų baimė mūsų neturėtų atbaidyti nuo evangelizavimo. Čia netinkami tokie sakiniai kaip "vis viena nieko gero nebus" ar "vis tiek niekas neįtikės". Mes juk ne Dievas ir negalime žinoti, kada ir kur sudygs jo žodžio sėkla; iš kur ir kur link papūs jo Dvasios vėjas (Jn 3, 8).

Iliustracija: Anglikonų kunigas ir evangelistas George Whitefield (1714–1770) pamokslauja Amerikoje.