Evangelijos turtai

Iš Kalvino pratarmės, parašytos 1534-ųjų Roberto Olivetano Naujojo Testamento prancūziškam vertimui

Be Evangelijos
viskas niekam tikę ir nenaudinga;
be Evangelijos
mes nebūtume krikščionys;
be Evangelijos
visa gerovė tėra tik skurdas,
visa išmintis vien kvailystė,
visa galybė tik silpnumas,
visas žmogaus teisumas pasmerktas Dievo prakeikimui.

Bet žinodami Evangeliją, mes tampame
Dievo vaikais,
Jėzaus Kristaus broliais,
šventųjų bendrapiliečiais,
Dievo karalystės nariais,
Dievo gėrybių paveldėtojais sykiu su Jėzumi Kristumi, per kurį
vargšai tampa turtingi,
silpnieji įgauna jėgų,
laikyti kvailais pasidaro protingi,
nusidėjėliai teisūs,
nusivylusieji paguodžiami,
abejojantieji įtiki,
o nelaisvieji išsilaisvina.

Evangelija yra Dievo galia išganyti tiems, kurie tiki.
Dėl to visas mūsų įsivaizduojamas ir trokštamas gėris yra surandamas vien Jėzuje Kristuje.

Nes jis buvo
parduotas mums atpirkti;
suimtas mums išlaisvinti;
prakeiktas mūsų naštai nuimti.
Jis buvo
paverstas nuodėme vardan mūsų palaiminimo,
padarytas auka už mūsų nuodėmes, kad būtume nuteisinti;
subjaurotas, kad taptume be priekaišto.
Jis mirė, kad mes gyventume;
per tai pyktis buvo numaldytas,
rūstybė sušvelninta,
tamsa paversta šviesa,
baimė sumažinta,
panieka sutrypta,
skola padengta,
našta palengvinta,
liūdesys paverstas džiaugsmu,
nelaimė laime,
sunkumas neteko svorio,
netvarka buvo sutvarkyta,
atskirtis įveikta,
negarbė virto pagarba,
maištas nuolankumu,
baisumas neteko savo šiurpulio,
pinklės pasidarė matomos,
smurtas nekenčiamas,
jėgos naudojimas atmestas,
kova baigta,
karas nukariautas,
kerštas numalšintas,
kančios nuslopo,
prakeiksmas prakeiktas,
bedugnė paskandinta bedugnėje,
pragaras prakiurdytas,
mirtis numarinta,
mirtingumas paverstas nemirtingumu.

Trumpiau tariant,
malonė sunaikino visą vargą,
gerumas sutrypė visą blogį.

O visa tai juk turėjo būti šėtono ginklai kovai prieš mus, mirties geluonis mums perverti; bet jie tapo mūsų išbandymu, pavirto reikmenimis mūsų naudai.

Dėl to sykiu su apaštalu galime išdidžiai ir džiugiai sušukti: Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?! (1Kor 15, 55), nes per Kristaus Dvasią, per Išrinktąjį esame gavę pažadą, jog gyvename ne mes, o Kristus mumyse; per tą pačią Dvasią mums suteikta vietos tarp tų, kurie gyvena danguje, dėl ko pasaulis mums nebeegzistuoja, nors vis dar jame gyvename. Dėl to esame patenkinti viskuo, ką turime, gyvenamuoju kraštu, vieta, savo padėtimi, apdaru, valgiu ir t. t.

Dėl to
esame paguosti išbandymų metu,
džiugūs kęsdami,
neliūdime niekinami,
neturtą laikome pertekliumi,
nuogybę šiltu drabužiu,
esame kantrūs varge,
gyvi mirties apsuptyje.

Tad skaitydami Šventąjį Raštą turime siekti teisingai pažinti Jėzų Kristų ir jame esančius begalinius turtus, mums siūlomus Dievo Tėvo.