Dalia Mikšytė
Visi laivai plaukia pas Dievą! Kokiam laive esi Tu?
Pasaulio laivai pas Dievą
Pasaulyje yra dvi labai skirtingos laivų kryptys į supratimą apie Dievą. Viena jų – Dievas yra aukščiau gėrio ir blogio. Ta prasme, kad gėrio ir blogio sąvokos yra labai reliatyvios – vieną kartą tai gali būti bloga, o kitą kart gera. Arba pasakymas, kad "Tau tai blogai, o man gerai" irgi atėjęs iš šio supratimo. Pati visata yra beveik dievas. Visa kas joje yra dievo dalis. Šis požiūris vadinamas panteizmu. To laikosi induistai (vėliau apžvelgsim tai plačiau). Priešingai krikščionybėje, judaizme ir islame Dievas sukūrė pasaulį ir yra virš jo, ir valdo jį. Čia kaip dailininkas nėra paveikslas. Taigi kita, priešinga samprata – Dievas yra visiškai "geras" ir "teisus". Tai radikalus Dievas, kuris nori tam tikro konkretaus atliepo iš žmogaus be jokių kompromisų.
Kokie laivai yra didžiausi? Trys vienintelės globalinės bendruomenės, didžiausi pasaulio laivai: induizmas, islamas ir krikščionybė. Šių laivų keliautojai yra įsitikinę savo laivo krypties teisingumu. Jie kviečia žmones prisijungti į kelionę kartu su jais. Pažvelkim į juos detaliau. Kokį adresatą pasiekti jie siūlo? Pradėkim kelione mažiausiu, bet labai populiariu jo idėjomis pasaulyje, laivu – BUDIZMU. Tai vienas iš trijų pasaulyje misionieriškų religijų; reformuotas induistų judėjimas, tapęs universaliu. Šis laivas atsirado maždaug prieš 2500 metų, pusę tūkstančio anksčiau nei krikščionybė ir daugiau kaip tūkstantį prieš islamą. Šiuo metu budistų yra 6 % arba 362,374,000 žmonių.
Pagrindinis šio laivo klausimas – išsivadavimas iš kančios. Kančios suvokimas, kančios priežastis, kančios įveikimas yra budizmo pagrindas. Pats Buda įvardijamas kaip agnostikas, o ne religijos puoselėtojas. Budisto tikslas yra ištrūkti iš laikinų vilionių savo pastangomis, bet jokiu būdu ne dievų pagalba.
Budizmo filosofija – tai įsitikinimas, jog troškimas egzistuoti yra visos kančios priežastis. Išgelbėjimas reiškia – ištrūkimas iš kančios. Kaip tai padaryti? Vienintelė išeitis ir pagrindinis siekiamas tikslas yra įgalinti asmenį nustoti egzistuoti kaip individą. Budizmas, kaip ir induizmas kovoja su beprasmiu būties ir nebūties ciklu, kuriame dalyvauja visa gamta. Abi šios sistemos tiki, jog kiekvienas asmuo yra įkliuvęs į tragiško gyvenimo ir mirties rato nelaisvę.
Kokios šio laivo pasekmės vandenynui? Vienas ypač pažymėtinas budistinių visuomenių bruožas yra draudimas naikinti gyvybę. Budizmas siūlo – nesmurtinę pagarbą gyvenimui. Tačiau, kad ir kaip tai atrodytų prasminga, šis laivelis plaukioja beprasmiame vandenyne. Kelionės istorija ir kažkokia prasminga veikla joje visiškai neturi tikslo. Sąžiningi budistų pasekėjai atsitraukia nuo normalių ryšių su pasaulio bendruomene, siekdami ištrūkti iš istorijos rato ir nuolatinės egzistencijos, kad "ištirptų visuotinybėje". Taigi tokie tikslai, kaip ekonomikos pažanga, žmonijos vystymasis ar mokslo pasiekimai, prieštarauja pirminiai budizmo vizijai. Viskas sukasi apie individą ir jo asmeninį išsilaisvinimą. Šiuolaikinėse Vakarų visuomenėse žavimasi tolerantišku budizmo požiūriu į įvairovę. Tačiau svarbu pripažinti, jog ta tolerancija grindžiama siekimu prarasti ego identitetą.
Keliaukim į INDUISTŲ laivą, kuriame plaukia 15% arba 808,104,000 žmonių. Iš čia gimė budizmas. Dievas, gamta ir žmonija sudaro dievišką vienovę. Kūrėjas ir kūrinija čia visiškai neatskiriami – tai panteizmas. Ši religija turi daugiau nei 330 mln. dievų. Visas induizmas įpintas į kastų sistemą (reinkarnacija ir kasta – tai lyg dvi tos pačios monetos pusės, neatsiejamos viena nuo kitos), t.y. skirstymas į švarius ir nešvarius dalykus. Į induizmą neįmanoma atsiversti, nes jis glaudžiai susipynęs su nacionaline struktūra, kuri atsispindi kastų sistemoje. Šiame gyvenime atlikti žmogaus darbai (karma) nulemia, kokiame kūne, padėtyje ir kastoje jis atgims ateinantį gyvenimą. Siekdami nuopelnų induistai atlieka gausybę religinių ritualų.
Labai griežtas bendruomenės reliatyvizmas. Induistų įsitikinimu, kiekviena visuomenė turėtų funkcionuoti savo pačios moralinių normų ribose. Išgelbėjimas yra ištrūkimas iš tragiškų atgimimų ciklų. Kaip tai padaryti? Būti pamaldžiu savo pasirinktai dievybei, nors dievybė atleisti negali, nes karma nulemta – tai vienas iš prieštaravimų, kurių induizme labai daug. Kelias į išgelbėjimą, tai paklusti savo kastos įstatymams, per kuriuos įgyjama gera karma (nesvarbu ar tai gera, ar bloga. Kaip jau įžangoj minėjau, blogis ir gėris interpretuojamas pagal situaciją). Ir trečias kelias – jogos disciplina, reikalinga nušvitimui, padedančiai susilieti su visa visata. Praktiškai idealūs gyvenimo tarpsniai skatina induistą pabėgti nuo fenomenalaus pasaulio, kuris traktuojamas kaip blaškanti iliuzija, kuri trukdo išsilaisvinti iš atgimimų ciklo. Toks požiūris didelę įtaką turi žmogaus šeimos bei bendruomeniniame gyvenime. Žmonės neskatinami progresui ir pokyčiams, o atvirkščiai!
Dėl tikėjimo, kad reinkarnacijos cikle kartu su žmonėmis dalyvauja ir gyvūnai, induizmas rodo didelę pagarbą gyvūno gyvybei. Žudyti gyvūnus draudžiama.
ISLAMAS (reiškia "paklusimas") – tai musulmonų ("žmogus, kuris pakluso Alachui") bendruomenės tikėjimas. Būdamas misionieriškas judėjimas, islamas varžosi su budizmu ir krikščionybe. Jį išpažįsta 22% arba 1,194,396,000 pasaulio. Kertiniu musulmonų liudytojų įsitikinimu, yra vienas Dievas, visatos Kūrėjas. Jis vienintelis Visagalis. Islamo pranašas – Mahometas. Musulmonai save vadina tikėjimo ir taikos bendruomene. Tačiau šios tiesos įgyvendinimas jų mąstyme labai savotiškas ir radikaliai skirtingas nuo mūsų humaniško europietiško supratimo. Jų mąstyme turi būti viena musulmonų tauta. Pasaulio žmonės gimsta musulmonais, bet tam tikros priežastys juos nuo to atitolina. Todėl taika sėjama, paklūstant Alacho valiai. Kokia ta valia? Pagrindinis tikslas įgyvendinti Alacho valią, tai įtvirtinti taiką per politinę galią – hidžrą. Alacho, musulmonų Dievo valia nesikeičia, kuri apreiškiama per pranašus. Įdomu, kad dauguma iš tų pranašų yra Bibliniai žmonės (Adomas, Abraomas ir kt.). Taip pat Dievas kalba per Koraną. Irgi įdomu, kad tik per arabišką Koraną, kuris yra tikslus ir pažodinis apreiškimas. Tie kurie nemoka arabų kalbos, negali iki galo gauti Alacho apreiškimo. Ir Korano vertimas, anot musulmonų, neturi jokios prasmės. Priešingai nei krikščionybėj – kad išversti Bibliją net atkuriamos nežinomos kalbos. Islamo požiūris į apreiškimą priešinasi istoriniui – kritiniui metodui. Mat Koranas atėjo tiesiog iš dangaus, tikrąją šio žodžio prasme. Istoriniai įrodymai musulmonams yra tik iliuzija! Ir apskritai istorija yra sustingusi, neturinti jokio judėjimo. O juk nuo istorijos suvokimo priklauso požiūris į pažangą!
Didžiausias pasaulio laivas, kuriame daugumas iš mūsų sėdime, yra KRIKŠČIONYBĖ. Jame plaukia 33% arba 2,000,836,000 žmonių. Kaip jau buvo minėta, tai irgi vienas iš misionieriškų judėjimų. Krikščionių bendruomenė yra didžiausia ir labiausiai paplitusi tikėjimo bendruomenė visame pasaulyje. Krikščionių yra praktiškai kiekvienoje pasaulio šalyje. 98% žemės gyventojų žino apie Jėzų. Krikščioniškos Evangelijos pobūdis ragina perduoti tikėjimą kultūros kalba.
Kokia ta krikščionybės esmė? Pagrindinis šiandieninis Dievo apreiškimas krikščioniui yra Biblija, ST ir NT. Jėzus – krikščionybės ašis! Tai Mesijas išpranašautas jau Senojo Testamento laikais. "Ženklais ir stebuklais" Jėzus skelbė prisiartinus Dievo karalystę. Už tvirtinimą, jog yra Dievo Sūnus, Jis buvo prikaltas ant kryžiaus. Po trijų dienų prisikėlė ir šaltiniai teigia, jog jis pasirodė mažiausiai vienuoliką kartų. Prieš paliekant žemę, Jėzus įpareigojo savo mokinius nešti Evangeliją (gerąją naujieną) visai žemei ir kviesti žmones iš visų tautų tapti Jo mokiniais. Krikščionys tiki, kad Jėzus ištaiso mūsų iliuzijas apie Dievą, nes Jis yra pilnutinis Dievo apreiškimas. Jis yra aiški, apibrėžiama ir konkreti save atvėrusio Dievo, visatos Kūrėjo, apraiška istorijoje.
Kaip šis laivas įtakoja vandenyną? Tai bendruomenė, skatinanti išlaikyti kultūrinius papročius. Visa tai kas yra vandenyno gelmėse būdinga tam tikrai vietai. Akcentuodama vandenyno savitumą, vienybė pasiekiama bendra ištikimybe Jėzui Kristui, kaip Viešpačiui. Kiekvienas krikščionis yra pašauktas į gailestingumo žmonijai tarnystę, nežiūrint į tai, ar jie priklauso krikščionybei, ar ne. Tai skatina socialinę veiklą visame pasaulyje: ligoninių atsiradimą, paramą nuskriaustiesiems, našlaičiams, beturčiams ir t.t.
Tikėjimas žmogaus prisikėlimu kūne, įtakoja pagarbų požiūrį į kiekvieną asmenį. Taip pat tvirtas įsitikinimas, kad žmonės be Kristaus eina į pražūtį, skatina krikščionis meilės darbais laimėti žmones amžinybei.
Tam tikri radikalūs laivų skirtumai.
Budizmas visiškai priešingas su krikščionybe ir islamu, tvirtinančiais asmenį esant labai reikšmingą tiek istorijoje, tiek už jos ribų. Anot šių tikėjimų, žmogaus pasirinkimas padaro realų skirtumą realioje istorijoje. Krikščionybė ir islamas kviečia žmones paplaukioti vandenyne, o budizmui tai visiškai nesuprantama, kad žmogus gali turėti bent kažkokią reikšmę suteikiant vandenynui prasmę ir tikslingumą. Budizme nėra vietos tokiam ego gynimui, koks būdingas krikščioniškajai patirčiai. Pastaroji remiasi įsitikinimu, jog Kūrėjas pats susitinka su žmogumi. Budizme idealizuojamos meditacinės formos, kurios išardo asmens "aš" ir išlaisvina jį nuo dalyvavimo pasaulio veikloje.
Induizmas išskaido tam tikrus žmonių sluoksnius kaip gerus arba blogus, o islamas ir krikščionybė reikalauja priimti visus žmones. Krikščionių tikėjimas nuodėmių atleidimu, esą galima prisiimti kitų nuopelnus, induistams atrodo moralinio įstatymo panaikinimas. Dar vienas induizmo nuo krikščionybės skirtumas, kad budizmas atviras visai tiesai iš visų šaltinių. Šių dviejų religijų skirtumai stulbinantys – moralinis suvokimas bei asmens prigimties bei reikšmingumo sampratos: atgailos ir atleidimo klausimas, gyvenimo pasirinkimas, o ne lemtis, asmeniniai ryšiai ne kaip blaškymas, o gyvybiškai reikalingi, statydinantys dalykai.
Islamas, krikščionybė ir žydai tiki, jog yra tik vienas Dievas, viena žmonija, vienas moralas; tiki esant vieną laivą tikslui pasiekti! Tačiau kiekvienas tikėjimas turi skirtingą tiesos centrą. Islamo tiesa slypi Korane, krikščionybės – Jėzuje. Ir tie skirtumai yra esminiai. Islamo ir krikščionybės radikalus skirtumas Dievo karalystės įkūrimo supratime. Hidžros kelias ir kryžiaus kelias yra absoliučiai skirtingi pagrindai. Tai judėjimai priešingomis kryptimis: Mahometo iš kančios Mekoje į plotinį triumfą Medinoje ir Jėzaus kelionė iš triumfo Galilėjoje į nukryžiavimą ir mirtį Jeruzalėje. Kentėjimas dėl tiesos islame yra iškrypimas. Krikščionybėje kančia dėl teisybės atneša atpirkimą. Krikščionys propaguoja meilę priešams, o islamas kovoja už tikėjimą visais įmanomais būdais – džihadas (vidinė kova už savo paties ištikimybę).
Krikščionybė nuo kitų religijų esminiai skiriasi istorijos vertinimu. Krikščionių mokslininkų vienas iš pagrindinių uždavinių yra pateikti NT istoriškumą. Niekur kitur nerasit tiek istorinių įrodymų, kaip krikščionybėj! Todėl mano manymu tai yra autentiška ir patikima.
Taip pat visose kitose religijos žmonės netiki Dievo pažeidžiamumu. Nei vienas iš dievų dėl mūsų nepatiria kančios. Krikščioniškos Evangelijos staigmena yra tiesiog tokia: Dievas pasirinko kentėti dėl žmonijos nuodėmės ir maišto.
Budistai ir induistai nepritaria atleidimo idėjai – karma yra nulemta. Tačiau Biblija skelbia, kad Jėzus užėmė visų nusidėjėlių vietą, todėl mums yra atleista ir mes per Jėzų esam laisvi. Moralės dėsniai tikrai nėra pažeidžiami, nes sumokėta kaina tikrai neįkainojama. Ir vėl skirtumas – iš dėkingumo, o ne iš baimės ar kitokių priežasčių, Jėzui už Jo kančią ir pasiaukojimą tikintieji stengiasi gyventi teisiai.
Taigi kiekvienas laivas (kiekviena pasaulio religija), vienaip ar kitaip, arčiau ar toliau yra siekiamo tikslo link. Tad negalim teigti, jog jų kryptys visiškai neteisintos! Nežiūrint to, tiesa yra viena! Pasaulis yra vienas; vandenynas yra vienas, nors pateikiamų žemėlapių yra labai daug. Žemėlapių klaidos nenuveda į siekiamą tikslą. Tarkim, paimdamas Lietuvos žemėlapį, kad ir kaip būsi įsitikinęs, optimistas ir pan., su juo nieko nepeši keliaudamas po kažkokią kitą šalį. Ką noriu pasakyti? Ne viskas kas siūloma skirtingų laivų kelionės tikslui pasiekti yra teisinga, ar netgi visiškai klaidinga, kad ir kaip tai atrodytų gražu.
Apžvelgę religijų esminius skirtumus, nebegalime teigti, jog jais nukeliausime tikrai pas vieną Dievą. Bet ko norite jūs? Koks bus jūsų pasirinkimas, kuris įtakos vandenyną ir ne tik jį? AR ĮMANOMA VISAIS ŠIAIS KELIAIS NUKELIAUTI PAS DIEVĄ?
TAD GAL DAR NESI JOKIAME LAIVE? O GAL IŠ NETIKĖJIMO LAIVO NORI PERSĖST Į MŪSŲ KRIKŠČIONIŲ LAIVĄ? Kas mane žavi krikščionybėj, kad ieškantis tiesos žmogus yra raginamas tikrai įsitikinti laivo patikimumu! Tad įsitikink ir keliaukim drauge. LKSB puiki galimybė pažvelgti į tą laivą iš labai arti.
Dalia Mikšytė
Konspektas iš paskaitos - diskusijos
