Holger Lahayne
"Visagalybė slypi jumyse"
Pozityviojo mąstymo skleidėjai kaip Murphy'is žada stebuklus. Ir jais negali netikėti. Jeigu jais tikėsi, sako R. Sharma naujausioje knygoje "Nebijok gyventi!", tai net susikursi tobulą gyvenimą (paantraštė: "Kaip visiškai [!] įvaldyti protą ir kūną ir išsiugdyti nuostabų charakterį"; 1 sk.: "Tobulas protas, tobulas kūnas, tobulas charakteris").
Josephas Murphy'is (1898–1981), be jokios abejonės, šiandien yra pats įtakingiausias pozityviojo mąstymo apologetas. Gimęs Airijoje, 1922 m. apsigyveno Amerikoje, kur studijavo teisę, filosofiją ir religijos mokslus. 28 metus išbuvo Los Andželo "Church of Divine Science" vadovybėje. 1947 m. išrinktas 32-ojo "INTA" (International New Thought Alliance) kongreso prezidentu. Murphy’is yra parašęs kelias dešimtis knygų. Jūsų pasąmonės galia (The Power of Your Subconscious Mind, 1962) Lietuvoje, ko gero, pati sėkmingiausia pastarųjų dešimtmečių negrožinės literatūros knyga! Joje autorius cituoja Mesmerį, kitus ezoterikos ekspertus, remiasi antikos hermetizmu. Bet daugiausiai citatų – iš Biblijos, jas aiškina iš dalies groteskiškai iškraipydamas. Tokios biblinės sąvokos kaip ,,tikėjimas" (,,tam tikras mąstymo būdas, proto pozicija, vidinis įsitikinimas, žinojimas, kad mintis, įsitvirtinusi sąmonėje, įgis pavidalą pasąmonėje ir bus išreikšta") ir ,,malda" aptinkamos beveik kiekviename knygos puslapyje.
Naujoji mintis
Pozityviojo mąstymo ideologijos srovė, kurios svarbiausiu lyderiu buvo Murphy'is, išteka iš Naujosios minties judėjimo (toliau NM). Kas tai per judėjimas, labai sunku tiksliai nusakyti. Nesuklystume, jeigu jį laikytume savotiška dvasine gyvenimo filosofija, sinkretistiniu mokymu, sudarytu iš gyvenimo patarimų, religijos, ezoterikos ir pseudomokslo. Jį vystyti pradėjo XIX a. Amerikoje tokie asmenys kaip Phineas Parkhurstas Quimby'is (1802–1866), Ralphas Waldo Emersonas (1803–1882) ir Mary Baker-Eddy (1821–1910). NM judėjimas moko:
- kad aukščiausioji visatos institucija yra ne asmuo, bet "dvasinis įstatymas", arba principas (R. Byrne ir kt.: "traukos dėsnis"),
- kad egzistuoja dvasinis monizmas: Dievas, žmogus ir viskas yra dvasia; regima tikrovė, materija yra tik dvasios išraiškos,
- kad Dievas yra viena ir vienintelė tikrovė; kad jis yra tik geras; kadangi viskas dieviška, tai tikra yra tik tai, kas gera, o blogis nėra tikras, tik įsivaizduojamas,
- kad žmogus ir Dievas iš esmės yra viena, dėl ko skirtis tarp Kūrėjo ir kūrinio griežtai atmetama,
- kad kiekvienas žmogus turi natūralų priėjimą prie Dievo, nes nėra tokio trukdžio kaip objektyvi nuodėmė; kadangi žmogus visa savo esybe yra viena su Dievu, todėl tereikia tik tam pritarti ir realizuoti (tobulinti),
- kad žmoguje glūdi visos savęs realizavimo galimybės, netgi potenciali visagalybė,
- kad Dievas nėra asmuo, apsireiškiantis žmogui ir bendraujantis su juo; tiesa, kartais apie Dievą kalbama kaip apie asmenį, bet ne tokį, į kurį būtų galima kreiptis, o tik gana miglotą, neaiškų, galų gale gryną žmogaus kūrinį; dėl to Dievą galima apibūdinti kaip tik nori: begalinė, neasmeniška sąmonė; universalioji išmintis; dieviškoji sąmonė; mąstančioji substancija; GERASIS; begalinė dvasia; Dabartis; Gyvenimas; Tiesa; AŠ ESU; Aukščiausiasis; begalinė idėja; amžinoji DABARTIS; mylintis principas; dvasios vienovė; Viskas; neregimoji energija-protas; Savastis; tobula ir amžinoji būtis; universalioji gyvenimo stiprybė; visa visata; vienintelė dabartis ir t. t.
Dėl mokymo neapibrėžtumo (išskyrus aiškų atsiribojimą nuo biblinės krikščionybės) ir monistinių-panteistinių pažiūrų, NM lengva jungtis su kitomis religijomis ir ideologinėmis srovėmis, kurios yra panašaus pagrindo: Naujuoju amžiumi, antroposofija, Rytų religijomis (Swami Vivekanandos arba J. Krišnamurčio mokymais), alternatyviąja medicina ir gydymais, kai kuriomis misticizmo formomis, vėlyvosios antikos hermetizmo tradicija ir gnosticizmu. Ypač daug paralelių su teosofija, kuri atsirado taip pat panašiu metu.
J. Murphy'is taip pat postuluoja visas pamatines NM idėjas: "mintis, idėja, vaizdinys – tai realus faktas" (Jūsų pasąmonės galia; jeigu nėra kitaip pažymėta, visos citatos iš tos knygos); "vidinis pasaulis kuria išorinį pasaulį"; "kiekvienas jūsų fantazijos darinys yra toks pat realus kaip bet kuri kūno dalis. Idėja ar mintis yra tikra ir kurią nors dieną ji prasiverš į objektyvųjį pasaulį..." Taip pat Murphy'is, be abejo, yra monistas: "Egzistuoja tiktai vienas visuotinis kuriantysis protas".
Visų aukščiausiai yra įstatymai, principai, dėsniai
Visos būties viršūnėje yra ne Dievas, bet beasmeniai principai, įstatymai, normos: "jūsų pasąmonė yra principas. Jis veikia pagal tikėjimo dėsnį"; pasąmonė – tai "gyvenimo dėsnis". Murphy'is daug kalba apie "visagalybės įstatymą" arba "didįjį traukos dėsnį"; sako, kad "Gyvenime viskas pagrįsta augimo dėsniu", kad reikia "darniai gyventi" pagal "prigimtinį harmonijos principą", kad "Joje [pasąmonėje] užkoduotos dieviškos normos", o "Didžiosios amžinos tiesos ir gyvenimo principai užbėga už akių visoms religijoms".
Kai minimas "Dievas", be abejo, omeny turimas visai ne toks, kaip Biblijos Dievas, nors keliose vietose Murphy'is jį aptaria kaip asmenišką dievybę (kaip ir NM). Dievas Murphy'iui yra "begalinė išganančioji galia, dieviškoji apvaizda arba tiesiog gamta, gyvenimas, gyvenimo principas" (Die Gesetze des Denkens und Glaubens); "gamta, gyvybė, Dievas, kuriantysis intelektas" yra vienas ir tas pats. Bet, matyt, mėgstamiausi apibūdinimai yra "begalinis pasąmonės intelektas", "universalusis protas" arba "vienas universalus subjektyvus protas", rečiau minimi "gyvybės principo energija" bei "amžinasis DABAR".
Mumyse glūdinti dieviškoji galia
Tai vienas iš svarbiausių Murphy'io mokymų, kuriuo jis varijuoja beveik kiekviename knygos puslapyje. Jis sako, kad "Visagalybė slypi jumyse" (Jūsų neribota galia būti turtingiems); kad mumyse gyvena "begalinė išmintis", mumyse esti "neišsemiamos galios karalystė"; mūsų pasąmonė yra "kuriantysis Pradas", kad "pasąmonė yra visažinė" ir "visagalė". "Egzistuoja tik viena gydomoji galia, būtent jūsų pasąmonė".
"Jūsų pasąmonės galia yra neišmatuojama. Ji įkvepia ir rodo jums kelią... Pasąmonė kontroliuoja visus jūsų kūno gyvybinius procesus ir funkcijas. Ji žino atsakymus į visus klausimus... Tai galios ir išminties šaltinis, kuris tiesiogiai nuves jus prie visagalybės. Tai jėga, kuri verčia suktis pasaulį, neleidžia planetoms nukrypti nuo kurso ir priverčia saulę šviesti."
"Subjektyvusis protas [pasąmonė] mato be regėjimo organų. Jis turi aiškiaregystės ir aiškiagirdystės gebėjimų: gali matyti ir girdėti visai kitur vykstančius įvykius. Subjektyvusis protas gali palikti jūsų kūną, nukeliauti į tolimas šalis ir grįžti su informacija... Subjektyvusis protas gali padėti jums skaityti kitų mintis, neatplėštus laiškus arba intuityviai perskaityti informaciją neįjungtame kompiuteryje."
Dievo ir žmogaus susiliejimas
Kaip visi NM mokytojai, taip ir Murphy'is laikosi Dievo ir žmogaus vienybės principo: "Aš ir Tėvas esame viena. Jo kūrybinė galia yra mano galia"; "Jūsų gyvenimas – tai Dievo gyvenimas, ir tas gyvenimas dabar yra jūsų. Dievą visadą ir visur lydi sėkmė, kad ir ko Jis imtųsi... Jūs ir Dievas esate viena, ir jums negali nepasisekti." (Jūsų neribota galia būti turtingiems). Pasąmonė yra "Tėvas jūsų viduje".
Žmogaus sudievinimas
Ką tik minėtos sampratos rezultatas – žmogaus pavertimas pačiu Dievu. "Mano Aš yra Dievas" (the Self of me is God) – toks yra vienas iš pagrindinių Murphy'io principų. "Jūsų dvasia yra Dievo dvasia, Jūsų siela yra Dievo siela, ir Gyvenimo principas [Dievas] veikia Jumyse" (Das I-Ging-Orakel). Dėl to žmogus turi dieviškų galių: ,,jūsų mąstymas ir svajonės formuoja, modeliuoja ir kuria jūsų likimą"; galime įvaldyti "stebuklingą galią"; "Jūs galite padaryti viską, ką tik norite".
Tekste "Vienybėje su Dievu" (Oneness With God, ištrauka iš THIS IS IT: The Art of Metaphysical Demonstration) žmogaus sudievinimas pasiekia viršūnę: biblinis Dievo vardas Jahveh, "AŠ ESU", anot Murphy'io, yra "visų pasaulio asmenų/asmenybių [personalities] suma". Apie Naujojo Testamento Kristaus "AŠ ESU" žodžius jis sako: Jėzus "kalbėjo ne apie save, bet apie būties principą, esantį visoje žmonijoje".
"Nėra jokių tolimos praeities faktų ar nežinomų paslapčių, kurių kiekvienas žmogus nepajėgtų atskleisti. Tu esi vienintelė būtybė, kuri yra. Tu prisimeni viską, kas praėjo, todėl visi garsai, visos nuotaikos, variacijos, žinios ir išmintis yra tavyje. Nėra tokios kalbos, kad ir kada skambėjusios, kurios tu negalėtum išmokti. Nėra tokio garso, kurio negalėtum atkurti, nes viskas yra tavyje. TU gyveni nuo amžių amžinųjų. 'Pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!’ (Jn 8, 58) 'Jeigu viskas praeis, AŠ ESU’. Tu, žmogau, parašei Bibliją!"
Malda
Murphy'is daug kalba apie maldą, tačiau omeny turėdamas visa ką kita nei Biblija. Malda, pagal jį, yra vien technika ir nieko daugiau, kaip paprasčiausia savitaiga: "Malda – minties apie tai, ką norime įvykdyti, suformulavimas"; malda – "pranešti apie problemą pasąmonei [!], kuri vienintelė žino patį geriausią sprendimą ar išeitį".
"Maldos terapija remiasi tuo, kad reikia sąmoningai pasirinkti kokią nors įdėją, vaizdinį ar planą, kurį trokštate įgyvendinti. Tada pasistengti įtikinti save [!], kad išgalvota situacija egzistuoja tikrovėje, ir sugalvotą mintį ar vaizdinį perduoti į pasąmonę. Jeigu liksite ištikimi savo nusistatymui, į jūsų maldą bus atsakyta."
"Efektyvi malda", "sisteminga malda", "teisingo meldimosi mokslas" – tai Murphy'io išgalvotos sąvokos. Jis plačiai išdėsto "mokslinius maldos pagrindus", pagal kuriuos viskas tėra tik teisingas technikų taikymas (pvz., "dėkojimo technika"): "Jeigu norite sulaukti atsakymo į savo maldas, turite pradėti nuo tinkamos metodikos ir technikos"; "Jeigu vadovausitės šia metodika, jūsų maldos bus išklausytos." Meldimosi technikomis gali naudotis kiekvienas nepriklausomai nuo tikėjimo tikrumo ar ryšio su Dievu:
"Atsakymo į maldas sulaukiama tada, kai į galvoje kilusį vaizdinį ar mintį sureaguoja pasąmonė. Šis tikėjimo dėsnis yra slaptas visų pasaulio religijų veikimo pagrindas... Budistas, krikščionis musulmonas ir judėjas – visi jie gali sulaukti atsakymo į savo maldas, nepaisant didžiulių jų tikėjimų skirtumų. Kaip tai gali būti? Atsakymas paprastas: taip yra... dėl to, kad jie tiki, t.y. protu suvokia ir priima tai, dėl ko meldžiasi."
"Nebūtina išpažinti kurią nors konkrečią religiją, kad galėtumėte naudotis šiuo gydymo procesu ir jame dalyvauti. Pasąmonė užtraukia žaizdą ar nudegimą ant jūsų rankos netgi tuo atveju, jeigu būtumėte ateistas arba agnostikas."
J. Murphy’io sistema yra bandymas parodyti, kaip žmogui pačiam iš savęs, iš savo resursų susikonstruoti išganymą. Kadangi visais atvejais šie konstruktai gali būti tik individualūs ir visiškai asmeniški, tai juose nėra ir negali būti nė lašo objektyvumo. Dėl to ir rezultatas nėra ir negali būti tvarus bei ilgalaikis, o tik viso labo besikartojantis akimirksnio pasitenkinimo ar laimės vaikymasis. Be NM mokymo, Murphy’is naudojasi ir hedonizmo, savitaigos, mistikos, okultizmo šaltiniais ir aiškiai siekia sukurti savotišką išsigelbėjimo religiją. Būtina pabrėžti – nuosavą religiją! Religiją, kuri, be keleto citatų ir pluošto sąvokų, neturi ničnieko bendro su ortodoksine krikščionių religija.
