Holger Lahayne
Pasiklydę „Gender“ vingiuose
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje programos "Gender Loops" sukeltas skandalas gavo daug rimtesnį atsaką. Tik šioje šalyje, deja, į paviršių vėl išnėrė stiprios homofobinės tendencijos. Gerai nesusigaudę, kas vyksta, dauguma net visai nenutuokdami, ką reiškia gender mainstreaming, bet pamatę "princą ir princą", puolė kaip raudoną skraistę. Net tiesiogiai prie reikalo neprisidėję, į bendrą purvą buvo įmašyti visi homoseksualai, tiesiai iš paties Seimo apšaukti juodžiausiais demonais ir beveik kriminaliniais nusikaltėliais, bandančiais savo nešvariais pinigais užvaldyti vaikų darželius, visą pasaulį ir visą valdžią. Ypač stipriai šiuos įvykius eskalavo "Respublikos" leidinių grupė: "Nuo šiol bus itin pavojinga savo atžalas vesti į darželius, nes juos jau pasiekė visur prasibraunančios homoseksualų rankos." (VŽ, 2009 03 21) Įsiūčio karštis (ar baimė ant viršelio būti parodytam su moterišku drabužiu) pagavo ir kai kuriuos aukštus pareigūnus kaip ministrą R.J. Dagį, kuris, vos valdydamas savo žodyną, svaidė žaibus apie "kaltininkus", Konstitucijos pažeidimą, prokuratūrą.
Ką apie visą šį reikalą galima pasakyti iš evangeliškos perspektyvos? Visų pirma reikia pabrėžti, kad "Gender Loops" programos gender mainstreaming ideologija tikrai nėra priimtina (daugiau apie tai K. Mascher, "Belytė ateitis", lksb.lt; geras kritiškas įvadas vokiečių kalba: http://www.dijg.de/fileadmin/dijg-uploads/pdf/bulletin_13_2007_oleary1.pdf ; iš katalikų perspektvos žr. G. Kuby http://www.gabriele-kuby.de/wortmeldungen/gender-mainstreaming/ ). Kita vertus, eskaluojant homoseksualumo temą, buvo iškelta ir ypatingai sureikšminta viena nuodėmė. O juk krikščionybėje (homoseksualumą šįsyk būtent visi pasmerkė tik iš krikščioniškos perspektyvos) kiekviena nuodėmė yra blogis, kiekviena nuodėme žmogus skaudina Dievą ir už bet kokią nuodėmę neatgailaujantis bus baudžiamas atskyrimu nuo Dievo. Biblijoje, žinoma, ryškesni ypatingo blogio nusižengimai kaip šventyklos prostitucija, žmonių aukojimas, tarnavimas stabams, paleistuvystė, bet nedaug mažiau smerkiamas ir algos neišmokėjimas, apgaudinėjimas prekyboje ar silpnųjų išnaudojimas. Biblija neduoda jokio pagrindo ypatingai išskirti seksualinę nuodėmę. "Aš nekenčiu skyrybų", sako Dievas (Mal 2, 16), nors šiandien skyrybos beveik visuotinai priimtinos ir nekelia jokio pasibjaurėjimo. Įdomu tai, kad Naujajame Testamente išskirtinai godumas prilyginamas tarnavimui stabams, o moters geidimas vertinamas ne ką švelniau už apskritai santuokos laužymą. Dabar šaukiama "pasaulio pabaiga", o ar kas taip šaukė, kai visai neseniai kone visa Lietuva keliaklupsčiavo vartojimo stabui?
Kita, ko gero, net didesnė problema yra ta, kad pro šitokį baisų isterišką riksmą sunku prasimušti racionaliam ir bibliškam vertinimui. Tarp pirmųjų atsakovų ir vertintojų tikriausiai vienintelis ministras G. Steponavičius pasisakė apgalvotai ir ramiai, siūlydamas pirmiau gerai ištirti reikalą, susipažinti su tikrove. O ką gavo? – transvestito pavidalą per visą laikraščio pirmąjį puslapį...
Visi tik skeryčiojasi ir rėkia, bet nesusipranta pasižiūrėti, ką čia taip vanoja. Kas tas gender mainstreaming (GM)? Keista, kad tyčia sukurstytos emocijos šitaip visuotinai užspaudžia protą. Antai Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovas varto "Gender Loops" programą, ir iš pradžių ji jam pasirodo visai nebloga. O ta pradžia – vos ne iki pabaigos, kol neprakalbama apie "princą ir princą". Nors, žiūrint atidžiau, visa medžiaga (nuo pradžios iki pabaigos) aiškiai propaguoja GM. Bet atrodo, kad ko nesupranti, tas nejaudina.
Žinoma, yra kritikų, kurių nežinojimu neapkaltinsi, kaip bioetikos eksperto kun. A. Narbekovo. Tačiau ir jis įsitikinęs, kad diskusija neįmanoma ir nereikalinga: "Su 'Gender Loops’ ir panašių metodikų šalininkais nenaudinga diskutuoti..." Kodėl nenaudinga? Tikrai, jie labai tendencingi, turi plačių užmojų ir, žinoma, pinigų. Bet jeigu jie tokie baisūs ir blogi, ardantys mūsų tobulą moralę, tai tuo labiau tegu pasiaiškina. Kodėl silpnesnieji visuomet išnarstomi po kaulelį ir iškratomi visų akivaizdoje, o tik pajutus, kad priešininkas tvirtas, iškart atsitraukiama, vengiama jį liesti, klausti, bijomasi diskusijos? Demokratinėje valstybėje, rodos, visos sąlygos nebijoti, atvirai ieškoti pokalbio, siekti išsiaiškinti ir pažinti, o ne, saugiai įsitaisius, tuščiai svaidytis piktumais. Kodėl ne forumas, ne interviu, ne pokalbių laidos ir straipsniai su GM šalininkais ir jų kritikais? Kodėl bažnyčios, užuot kaip tik bandžiusios raminti aistras, eskalaciją tik dar didina?
GM ideologija diegiama iš viršaus (pagal top–down strategiją), t. y. didžia dalimi be diskusijų, nedemokratiškai. Vokiečių publicistė B. Röhl teisi sakydama: "Gender Mainstreaming, tiesiai tariant, reiškia visišką visuomenės pertvarkymą ir naujos žmonijos išradimą" ( http://www.cicero.de/97.php?ress_id=7&item=581 ). Todėl ‚puolamose' visuomenėse tokiems dalykams geriausias "priešnuodis" yra kompetentinga, racionali, analitinė ir atvira diskusija.
Dar viena koją kišanti problema yra nuolatinis ir beatodairiškas švaistymasis "tradicinėmis vertybėmis". Tarsi daugiau ir platesnių argumentų visai neegzistuotų (panašios tendencijos matėsi ir pereitais metais dėl abortų klausimo). Sąvoka "tradicinės vertybės" yra daugiaprasmiška ir, bent evangelikams, kaip vienintelis pagrindimas nėra pakankama. Savaime tradicijos gali būti geros ir blogos, dėl to jos nėra ir negali būti ‚šventos'. Net Biblijoje nekalbama apie "neutralią" piliečių moralę. Iliuziška viltis išlaikyti tradicines vertybes be tikėjimo į Dievą ir jo žodį. Todėl, užuot švaisčiusis ta vienintele korta, verčiau tyrinėti pasaulį ir jo procesus. Verkiant reikalinga išsami biblinė šios labai plačios ir sudėtingos homoseksualizmo temos bei GM analizė, taip pat bibliškai pagrįsti etiniai principai. Lietuvoje kol kas čia dar didžiulis trūkumas. Prastai pasverti, labai subjektyvūs, dažniausiai su didele emocijų priemaiša krikščionių pusės argumentai veikia žalingai, stipriai apsunkindami kelią racionalesniam balsui.
Rūpestį kelia dar ir tai, kad dėl panikos kai kurios rimtos problemos praslysta net nepastebėtos (jos pastebimos būtent ramiai ir racionaliai tyrinėjant, o ne mojuojant kuoka). Viena iš tokių problemų yra GM išrastas teisingumo supratimas. Apie tai plačiau rašo profesorius R. Mayeris (žr. http://www.dijg.de/553.html ; žr. ir naują "Cambridge paper", http://www.jubilee-centre.org/document.php?id=297 ).
Kitas reikalas, kad mūsų nerimui sužadinti pakanka "princo ir princo" (nors įtarčiau, kad dar nė vienas arba labai nedaug vaikų girdėjo tą pasaką bei keitėsi drabužiais), o jokio arba beveik jokio nerimo nesukelia už "Gender Loops" programą, ko gero, daug pavojingesni dalykai, kurie ne tik potencialiai, bet konkrečiai tapę mūsų kasdienybe. Vienas iš tokių yra internetas su savo galimybėmis. Kiek tėvų žino, su kokiais lyčių vaidmenimis jų atžalos jau susipažinusios? Kitas – visuotinė visuomenės seksualizacija. (Tikrai minutėlę buvau žado netekęs, prieš kurį laiką vieną rytą vaikų darželyje turėjęs išvysti šešiametės kone profesionaliai karaoke atliekamą Augustės dainą apie kekšę). O kurio darželio ar pradinukų klasių sienos dar neprisigėrusios "Yvos", "69 danguje", "Šokoledo" ar kitų seksistinių grupių skambesio? Net juokas neimdavo per televizorių matant vos pašvebeldžiuojančią mažylę suokiant, kad jai jau aštuoniolika ir kad mama jos nelauktų... Ar, pavyzdžiui, kas nors kada nors susimąstė, kas tas "Vaikų balsas"? Kodėl jis toks populiarus? Šiemet vėl, ko gero, nedaug rasi vaikų, kurie nerinktų savo mylimiausiojo. O iš ko jie renkasi? Iš vaikų grupių ar vaikiškų dainų atlikėjų, vaikiškų laidų vedėjų ar pan.? Toli gražu ne! Iš suaugusiųjų sąrašo, kuriame puikuojasi ir Ruslanas (kažin iš ko daugiau tam tikros reklamos – iš pasakos, ar iš Ruslano?) Tad jei ir ieškome kaltininkų dėl savo vaikų moralės žlugdymo, tai pirmiausiai pasisukiokime nuosavuose daržuose. Kažin ar tik nepamatysime, kad ne "Gender Loops" programa pirmiausiai vaikus tvirkina, o patys tėvai be jokios atodairos leisdami jiems vartoti tvirkinančią kultūrą (klausytis minėtų grupių, žiopsoti kai kuriuos TV muzikinius projektus, "Puikųjį šou", "Dzin", "Paparacus" ir kt.). Dauguma ne tik vaikų, bet ir tėvų homoseksualaus asmens nė matyti nėra matę, bet užtat kas nežino Šapranausko ir jo anekdotų (jis ir panašus kadras Saulėnas vaikų mėgstamiausi praeitų metų TV laidų vedėjai)? Kai šitaip, tai verčiau jau paklaustume, ar dar yra ką žaloti? Dėl to turime vieną labai skaudžią dabarties problemą, apie kurią dar prieš 20 metų daug rašė tokie sociologai kaip N. Postmanas, – dingstančią vaikystę. Ar dar yra kas vaikiško mūsų vaikų gyvenimuose?..
Išsamiai netyrinėjant nepastebima, kad "Gender Loops" programoje keliama ir teisingų reikalavimų. Pavyzdžiui, medžiagoje reiškiamas siekis "gausinti vaikų darželiuose dirbančių vyrų skaičių". Tik, deja, visai nenušviečiama problema, kodėl vyrai į darželius dirbti neina. Kad tai glaudžiai susiję su apskritai švietimo sistema. Vokiečių savaitraščio internetiniame portale "Spiegel ONLINE" neseniai konstatuota: "berniukai mokyklose yra smarkiai diskriminuojami". "Pradinėje mokykloje berniukai susiduria beveik vien su mokytojomis moterimis – ir labai dažnai yra jų diskriminuojami". Savaitraštis cituoja Vokietijos, Bavarijos humanitarų sąjungos vadovą M. Schmidtą: "Tiek pradinuko amžiuje, tiek vėliau paauglystėje labai svarbu, kad mergaitės ir berniukai gautų iš abiejų lyčių mokytojų teigiamų pavyzdžių apie lyčių vaidmenis". Situacija Lietuvoje dėl dar didesnės moteriškosios dalies švietimo sistemoje nebus daug geresnė, gal net atvirkščiai. Žinoma, GM šios problemos spręsti taip pat nepadeda, o tik, žaisdama lyčių vaidmenimis, ją paaštrina. Tačiau vis vien vyrų pritraukimas į švietimo sistemą yra labai svarbus, kitaip dėl iš čia kylančių problemų tikrai teks šaukti, kad pasaulio pabaiga.
Pakalbėkime apie dar vieną labai neigiamą reikalą – veidmainystę. "Respublikos" leidinių grupė pasiskelbė didžia moralės sergėtoja, "vištgaidindama" visus, kas tik išsyk nepritaria jos nuomonei, kuo raudonesnėmis raidėmis per visą puslapį rėkdama apie "Sodomą ir Gomorą" – bet čia pat (taip pat per visą puslapį) į akis lenda su savo Olialia mergaitės išžergtu tarpkoju bei pusnuoge krūtine. Iš moralės sargų norisi tikėtis ir kitokios kalbos bei tono, bet kur tau. Vien šlyškštūs žeminimai ir prasivardžiavimai, visi homoseksualai vadinami vištgaidžiais, pedikais, pavojingais ištvirkėliais (nors "Šiaulių kraštas" numeryje su pašaipiu straipsniu taip pat rekalmauoja bei remia ir Ruslano koncertą). Veidmainystė, galima sakyti, paties didžiausio kalibro! Veidmainystė – beje, ir viena iš didžiausių nuodėmių. Veidmainiai nepateks į dangaus karalystę (Mt 24, 51). Vyskupas J. Tamkevičius viename iš savo interviu "Respublikos" veiksmus pavadino "šizofrenija" ir pasiūlė: "Bulvarinius leidinius ir į juos panašius, kuriuose yra apstu smurto, pornografijos, vulgarybių,.. tokius leidinius reikėtų ignoruoti, jų neprenumeruoti, neskaityti ir agituoti, kad ir kiti panašiai elgtųsi... Šie leidiniai yra atsakingi už visuomenės žemą dvasios būklę." (bernardinai.lt)
Būtent taip ir turėtų būti. Reiktų boikotuoti tokius leidinius, kurie net nepajėgia pasiekti "Bild" ar "Sun" lygio. Bet taip pasiūlius, derėtų ir patiems elgtis nuosekliai: dvasininkai galėtų tarpusavyje susitarti ir nedalyti interviu pačių smerkiamiems leidiniams (deja, kovo 28 d. R. Doveika eilinį kartą duodamas interviu VŽ vėl neišgalėjo atsispirti mikrofono traukai) – nes šie leidiniai, kad ir kiek postringautų apie moralę, nėra ir niekada nebus šiuo klausimu Bažnyčios bendražygiai.
Pereikime prie paskutiniojo problemos aspekto. Laikraščio sukeltas šurmulys, bet ne tik jis, paleido šūsnį ir taip neretai skambančių perspėjimų apie nekaltai mergelei Lietuvai iš užsienio nuolat gresiančius pavojus. Be abejo, pavyzdžiui, katalikų vykupai teisūs pastebėję, kad "vis labiau iš užsienio skverbiasi negatyvios auklėjimo tendencijos..." Išties šiuo atžvilgiu reikia būti labai budriems. Tačiau kai tik pavojus, beveik nuolat iš įvairių burnų pasigirsta raginimas statytis sienas, atsiriboti, apsitverti. Keistas toks siūlymas. Ir labai naivus. Lietuva, deja, jau prarado visas galimybes pasitraukti ne tik už geležinės uždangos, bet ir už bet ko pasislėpti. Lietuva pati atsitvėrė, atsidengė, tapo demokratine. Lietuva yra Vakarų pasaulio, Europos dalis. Šiame kontinente, šioje kultūroje nei suaugusiam, nei vaikui nebėra kur pabėgti nuo galybės įvairiausių gyvenimo realijų. Štai Vokietijos sostinės meras yra homoseksualas, šios orientacijos tikriausiai bus ir būsimasis Vokietijos užsienio reikalų ministras (Liberalų partijos vadovas). Vokietijoje (ir ne tik joje) GM yra valstybės programa, kurią remia krikščionių demokratų partijos deleguota ministrė! Tai jokiu būdu nereiškia, kad su visu tuo būtina taikytis ir imti laikyti teigiamu dalyku. Tačiau tokia yra mūsų europietiškoji tikrovė, patenkinti mes tuo ar ne. Kaip su ja elgtis? Prasminga niekinti ir isterikuoti?
Ir daugumos lietuvių liaupsinamoje Amerikoje ne kitaip. Atstovų rūmai neseniai paskelbė rezoliuciją, pagal kurią kongrese lyčių atžvilgiu reikalaujama kalbėti neutraliai (gender neutral). "His" paverčiamas į "such", ir net tada, kai kalbama konkrečiai apie vyrą ar moterį, "he" ir "she" turi būti pakeistas "such individual" ( http://www.rules.house.gov/111/LegText/111_hres_ruleschnge.pdf ). Net ir ES Parlamento vadovybė išleido 16 puslapių brošiūrą apie lyčių nediskriminuojantį kalbos vartojimą Europos Parlamente su panašiai kurioziškomis taisyklėmis. Ir ką daryti? Galima šaipytis kiek tik širdis geidžia, kas iš to?..
Mūsų globaliame pasaulyje su šitiek žiniasklaidos užsidaryti ir statytis sienas yra daugiau negu beprasmiška. Reikalingos ribos, reikalingi ir filtrai – darželinukai negali ir neturi vartoti visos informacijos. Bet problemų tabuizavimas taip pat nieko neduos. Darželiuose GM neturėtų būti diegiamas. Tačiau kodėl, pavyzdžiui, apie homoseksualizmą nepakalbėjus su gimnazistais? Juk jaunimui akių nei ausų neužlipysi. Net šią valandą jie gali imti ir pasižiūrėti Philadelphia, My Privat Idaho, The Birdcage, Der Schuh des Manitu, The Hours, Brokeback Mountain arba naująjį ir daug apdovanojimų pelniusį Milk. Kai kuriuose jie pamatys tik banalią propagandą, kituose ‚tie' klausimai bus pridengti komiškumu. Kiti kaip filmai net labai geri. Tačiau visus būtina žiūrėti kritiškai ir analitiškai – o kur jaunimui tai daryti? Kur? Analizei ir aptarimui labai tinkamas Brokeback Mountain (Kuprotas kalnas), parodantis homofobijos (žmogžudystė) pasekmes, bet taip pat ir personažų bei jų šeimų tragiškumą susidūrus su homoseksualizmu. Filmas tikrai ne neutralus šio klausimo atžvilgiu, tačiau jautrus. Iš tiesų "jautrumas lyčių atžvilgiu" yra svarbus dalykas, tik gaila, kad GM aktyvistai šią sąvoką pasisavino ir taiko savaip. Būtų labai gerai, kad visi lyčių klausimus spręstume ir analizuotume jautriai. Tačiau tą, matyt, bus dabar labai sunku padaryti po visapusiškai sukelto skandalo dėl "Gender Loops".
