Gairės krikščioniui artėjant rinkimams

Neabejotinai svarbiausias mūsų šalies politinio gyvenimo įvykis - vasarį rengiami savivaldybių rinkimai. Nors, kaip daugybę kartų apgailestauta, vis dar neturime tikros savivaldos, paremtos solidarumo ir papildomumo (subsidiarumo), laisvės ir atsakomybės principais, demokratinėje sistemoje kiekvieniems rinkimams tenka ypač svarbus vaidmuo. Tai praktiškai vienintelė galimybė visiems mums tiesiogiai išreikðti savo valią dėl to, kokios valdžios norėtume per artimiausius ketverius metus. Aišku, egzistuoja įvairių pilietinio aktyvumo atmainų, papildančių bei patikslinančių šį pasirinkimą, tačiau nė viena jų neprilygsta politinės valios išraiškai per rinkimus.

Lietuvoje savivaldybių rinkimai nepagrįstai nuvertinami. Daug aktyvesni esame rinkdami prezidentą ar Seimą, nors mūsų kasdienė aplinka labiausiai priklauso būtent nuo savivaldos rinkimų baigties. Tikiu, jog ateis laikas, kai savivaldybės taps dar svarbesnės, tačiau ir šiandien mūsų miestų ar rajonų "veidas" tiesiogiai priklauso nuo to, kas turi daugumą jų tarybose. Pastarosios sprendžia tiek miesto ar rajono plėtros, tiek šildymo kainų, tiek išmintingo turimų pinigų paskirstymo klausimus. Nepamirškime, kad savivaldybės daugiausia lemia, kokiose mokyklose mokosi mūsų vaikai ar anūkai, kokios sąlygos vietinėse sveikatos apsaugos įstaigose.

Todėl natūralu, kad vienas svarbiausių klausimų kiekvienam Lietuvos krikščioniui turėtų būti šis: kaip turiu elgtis, kad rinkdamas valdžią likčiau ištikimas krikščionybės priesakams? Noriu pasiūlyti keletą gairių ieškantiems atsakymo į šį klausimą.

1. Kiekvieno krikščionio pareiga - dalyvauti rinkimuose. Negalime paprasčiausiai nusimesti priedermės kovoti už savo įsitikinimus ir už bendrą visų gėrį. Būti aktyviais piliečiais reikalauja pamatinis artimo meilės principas. Didžiausia saviapgaulė - manyti, kad, neidami į rinkimus, nesidomėdami tuo, kas dedasi valstybėje, nubausime ką nors kitą, tik ne save. Tiems, kuriems valdžia tėra įrankis savo interesams tenkinti, patogiausia, kad turintieji tvirtas moralines nuostatas paprasčiausiai nusišalintų. Tada žymiai lengviau valdyti tuos, kuriems pakanka pažadų ir pabertų trupinių.

2. Kiekvienas krikščionis turi būti pavyzdys kitiems, per rinkimus - taip pat. Netiesa, kad vienas balsas nieko nelemia. Ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio. Didžiausią jūrą sudaro maži vandens lašeliai. Kiekvienas mūsų žingsnis lydimas ne tik išorinių, bet ir vidinių padarinių. Svarbu ne vien tai, kaip rinkimai pakeičia valstybės gyvenimą, dar svarbiau - jog kiekvienas apsisprendimas yra esminis mūsų sąžinei. Tiesiog privalome visur ir visada sekti Viešpačiu, net jei neturime galimybės regėti visų savo apsisprendimo vaisių.

3. Dalyvauti rinkimuose nereiškia vien tik įmesti biuletenį į balsadėžę. Tai labai atsakingas veiksmas, reikalaujantis atidžiau pasidomėti kandidatų pasiūlymais ir sąmoningai apsispręsti. Privalome siekti, kad į valdžią patektų sąžiningi, atsakingi ir savo veiklą aiškiai įsivaizduojantys žmonės, kurių darbai nesiskiria nuo kalbų. Nėra vieno recepto, už ką konkrečiai turėtų balsuoti krikščionis, tačiau tikrai galima kalbėti apie visuotinį priesaką balsuoti atsakingai.

4. Balsuodami galvokime apie vertybes, o ne apie reitingus. Kuo labiau mūsų pasaulyje išsižadama vertybių, tuo reikšmingesni pradeda atrodyti įvairūs reitingai. Šie vertinimai itin dažnai ne tik nepadeda pasirinkti, bet netgi tampa gundymu, kurį privalome įveikti. Aukštas kurios nors partijos reitingas gali rodyti, jog ji tikrai rūpinasi atstovaujamų žmonių reikalais, tačiau gali reikšti ir tai, kad sugeba veiksmingai valdyti žmonių nuomonę, turi įtakos populiarioms žiniasklaidos priemonėms, pataikauja madoms. Pavojinga tai, kad vertinimų lentelės dažnai paskatina mus apriboti savo pasirinkimą, nes nutyli laimėjimais įvaizdžio rinkoje pasigirti negalinčius asmenis ar politines jįgas.

Domėkimės partijų siūlymais ir aiškinkimės, kiek jais galima pasitikėti, o ne tuo, koks kurios nors partijos reitingas. Krikščionis neturėtų balsuoti už partijas, kurios palaiko šeimą griaunančias nuostatas, kurioms nerūpi solidarumas, kurios neturi drąsos ginti žmogaus orumą nuo vis grėsmingesnių vartotojiškos ideologijos grimasų.

5. Svarstykime rinkimų klausimą su savo bičiuliais krikščionimis. Bendraukime su kitais krikščionimis, išsakydami savo abejones, pastebėjimus, drauge ieškokime atsakingo sprendimo, kurie politikai turėtų patekti į valdžią. Nebijokime šnekėti apie rinkimus savo bendruomenėje. Netiesa, kad tai pernelyg "nedvasinga" tema. Visose gyvenimo srityse privalome ieškoti atsakymo, kaip geriausia sekti mūsų Viešpačiu. Taip pat nepamirškime, kad kiekvieną svarbų apsisprendimą krikščioniui dera maldoje "aptarti" su Dievu.

Nuodėmės pažeistame pasaulyje neįmanoma sukurti idealios valstybės, tačiau krikščionio pareiga - siekti teisingesnės visuomenės, perkeistos Dievo dovanojamos druskos ir šviesos.


Šaltinis: "ARTUMA", 2007 m. vasaris, Nr. 2