„Tai tik romanas“ (Da Vinčio kodas IV)

2006-05-24
Craig Blomberg
Svarbiausias visos šios knygos žodis yra daiktavardis "romanas" – grožinės literatūros kūrinys. Šitai svarbu atsiminti, ypač po teiginių pirmajame puslapyje, kurie šiek tiek pastūmėja šį kūrinį į istorinės literatūros areną, bet tik šiek tiek. Tiesa, egzistuoja tokios organizacijos kaip Siono vienuolynas ir "Opus Dei". Be to, autorius smarkiai paplušėjo, kad tiksliai aprašytų šiuolaikines Europos vietas, įskaitant didmiesčių planus, meno kūrinius ir pastatus, kur vyksta veiksmas. Tačiau teiginys, kad "visi šiame romane pateikti...dokumentų ir slaptų ritualų aprašymai yra realūs ir tikslūs", yra labai netikslus!

Man nereikėjo ilgai skaityti šią knygą, kad suprasčiau, kodėl ji nemažą 2003 metų dalį buvo bestseleris Nr. 1 Niujorko "Times" grožinės literatūros sąraše. Ji gerai parašyta, dinamiška, su stebinančiais siužeto vingiais ir nuolat skaitytojus šokiruojančia intriga. Joje yra visi gero detektyvo elementai, pakankamai gyvi aprašymai, kad galėtum įsivaizduoti kuriamus įvykius – ypač jei esi susipažinęs su Prancūzija ir Didžiąja Britanija. Ir trumpučiai skyriai, kurie vis baigiasi įdomiausioje vietoje, kviesdami paskaityti dar. Prie to pridėkite nuolatinę organizuotų religijų kritiką - ypač tradicinės Europos katalikybės – neslepiamą simpatiją feministinei ir net deivės garbinimo ideologijai, ir taps suprantama, kodėl daugelis sekuliarių skaitytojų pritars šios knygos mintims. Man pačiam buvo sunku padėti ją į šalį, nes vis norėjosi sužinoti, kas bus toliau.

Tai yra pirmasis per šešerius "Denver Journal" egzistavimo metus jo apžvelgtas romanas. Nesu pakankamai įžūlus, kad teigčiau esąs prityręs šiuolaikinės Amerikos grožinės literatūros kritikas. O net menkiausias siužeto aprašymas sugriautų galimų skaitytojų malonumą. Teks pasitenkinti štai kuo. Pagrindinis veikėjas profesorius Robertas Lengdonas, tariamas "simbologijos" ekspertas iš Harvardo, Paryžiuje viešintis kviestinis lektorius, planuoja susitikti su Luvro kuratoriumi Žaku Sonjeru. Prieš įvykstant susitikimui Sonjeras keistomis aplinkybėmis nužudomas, ir atrodo, kad Lengdonas bus apkaltintas jo nužudymu. Keisti nužudymo vietoje pakeverzoti kodai išveda į sceną patyrusią kriptografę Sofi Nevę. Pasirodo, kad tie kodai pilni slaptų pranešimų, o tai paskatina abu veikėjus leistis į kelionę, prasidedančią bandymu išgelbėti Lengdono gyvybę ir galiausiai įpainiojančią veikėjus į garsiąsias viduramžiškas Šventojo Gralio paieškas. Paaiškėja, kad tas Gralis visai ne taurė, iš kurios Jėzus gėrė per Paskutinę Vakarienę, o... Na, daugiau nieko negaliu pasakoti, kad visko nesugadinčiau. (Užuominos apie galimą Lengdono ir Nevės romaną iki pat knygos pabaigos ir lieka tik užuominomis, o vienintelė sekso scena romane – trumpai aprašytas Sofi prisiminimas apie keistą ritualą, netikėtai pamatytą jaunystėje.)

Daugumas dalykų, galinčių suklaidinti nerūpestingą skaitytoją, susijęs su dviejų bendrijų, Siono vienuolyno ir "Opus Dei", istorija bei dabartinės jų veiklos Browno aprašymais, kuriuose jos supriešinamos. Išskyrus keletą religinių momentų ir porą garsių vienos iš organizacijų vadovų vardų, visa kita beveik be išimčių yra išgalvota. Yra nemažai vietų, kur reikia kompetentingo Bažnyčios istorijos žinovo, kad padėtų žmonėms suprasti, kur peržengiama riba tarp fakto ir prasimanymo. Bet man, kaip Naujojo Testamento specialistui, ypač rūpi tas ratas žmonių, kurie mano, jog visi komentarai apie Jėzų, jo draugus bei pirmųjų trijų krikščionybės amžių literatūrą ir įvykius yra tikslūs. Tiesiai šviesiai – jie tokie nėra! Su tuo sutinka net labai liberalūs Biblijos aiškintojai.

Dabar konkrečiai: nėra nė vieno istorinio įrodymo, kad Jėzus būtų vedęs Mariją Magdalietę (ar ką nors kitą) ar net turėjęs vaikų. Kaip "Christianity Today" apžvalgoje (2004 sausis, 62) nurodo D. Bockas, tokia informacija tikrai būtų įtraukta į 1 Kor 9, kur Paulius kalba apie Petrą bei kitus apaštalus turėjus žmonas. Pagrįsdamas jų teisę gauti materialinę pagalbą, Paulius būtų galėjęs pasiremti dar įtikinamesniu Jėzaus pavyzdžiu. Dar reiktų pridurti, kad jei Jėzus būtų vedęs, tai dėl labai ankstyvo Jėzaus motinos Marijos garbinimo katalikybėje, (daugiausia dėl troškimo greta Dievo Tėvo turėti ir pusiau dievišką moterišką asmenį), tokia ypatinga moteris vargu ar būtų dingusi be jokio istorinio pėdsako. Ji būtų ypatingai aukštinama ir garbinama, ypač tuose katalikybės sluoksniuose, kuriuos "Da Vinčio kodas" vadina "tiesos" apie Jėzaus santuoką nuslėpėjais. Užuot taip mąstęs, Brownas apverčia šią logiką aukštyn kojomis. Jis priverčia Lengdoną nepagrįstai teigti, jog žydui vyrui būti nevedusiam buvo taip neįprasta, kad jei Jėzus būtų buvęs viengungis, evangelijos tikrai būtų atkreipusios į tai dėmesį. Tiesa, tam tikra prasme jos kaip tik tai ir daro, bent jau kai Jėzus Mt 19, 10–12, neigdamas tradicinę, pritaria viengungiškai gyvensenai, nors atvirai apie save nekalba. Taip pat daug kitų evangelijų bruožų atkreipia dėmesį į tam tikras asketiškas Jėzaus gyvenimo tendencijas, padarydami jo viengungystę ne tokią stebėtiną. Be to, netiesa, kad pagal žydų paprotį viengungystė buvo smerkiama. Iš tiesų žydų sektos, žinomos kaip terapeutai, ir bent kai kurie iš esėjų skatino celibatą kaip dvasinį idealą.

Kita akivaizdžiai pramanyta "Da Vinčio kodo" dalis yra teiginys, kad "būsimam Naujam Testamentui buvo parašyta daugiau nei aštuoniasdešimt evangelijų" (p. 190). Sudėkite viską, kas kada nors per krikščionybės pirmąją pusę tūkstančio metų buvo vadinama evangelija (kurių dauguma yra mažos ezoterinių Jėzui priskiriamų posakių kompiliacijos, o ne kurios nors jo gyvenimo dalies aprašymai), ir rasite maždaug du tuzinus dokumentų. Apie pusė jų žinoma tik iš ankstyvųjų Bažnyčios tėvų citatų ar atrastų mažų skiaučių bei fragmentų, ir juose mažai kas yra neortodoksiška. Kiti yra aiškiai gnostinės ir taip pat aiškiai ankstyvesnės "krikščioniškos" apaštališkos tradicijos mutacijos. Vienintelė apokrifinė "evangelija", kuria rimtai tiki pakankamai daug bet kurios teologinės pakraipos mokslininkų, yra koptiška evangelija pagal Tomą, 114 Jėzui priskiriamų posakių rinkinys, iš kurių maždaug trečdalis turi apytikrius atitikmenis kanoninėse Evangelijose, kitas trečdalis yra aiškiai gnostiniai ir nekrikščioniški, o likęs trečdalis nėra nei būtinai neortodoksiški, nei demonstratyviai gnostiniai. Būtent šioje likusioje grupėje pirmiausia ir kyla intriguojantys klausimai apie tai, ką Jėzus galėjo būti tikrai pasakęs, kas neišsaugota kanone. Bet Browno veikėjai evangelija pagal Tomą išvis net nesiremia!

Toks pat klaidingas ir Lengdono teiginys, kad "Bibliją sudarė pagonis Romos imperatorius Konstantinas Didysis" (p. 190). Nors istorikai diskutuoja, kiek rimtas buvo Konstantino atsivertimas į krikščionybę, pagonis jis tikrai neliko. Be to, jis neturėjo nieko bendra su Naujojo Testamento kanonizavimu. Tai buvo procesas, kurio šaknys patvirtintos dokumentais dar antrojo amžiaus vidury, o jo kulminacija buvo 39-asis šventinis Aleksandrijos vyskupo Atanazo laiškas, pristatytas per 367 m. po Kr. Velykas, skelbiantis, kad visos krikščionybės atšakos sutaria dėl lygiai 27 Naujojo Testamento knygų. Tiesa, nuo antrojo iki ketvirtojo amžiaus dėl įvairių priežasčių diskutuota dėl septynių Naujojo Testamento knygų (Hbr, Jok, 2 Pt, Jud, 2 Jn, 3 Jn ir Apr), bet nėra jokio įrodymo, jog kada nors siūlyta neįtraukti Evangelijų pagal Matą, Morkų, Luką ar Joną ar įtraukti kokią nors kitą Evangeliją. Dar labiau Brownas painioja tiesą užsimindamas apie Negyvosios jūros ritinius (p. 193), tarsi į juos įeitų Evangelijos, kai iš tiesų juose nėra jokių krikščioniškų dokumentų – vien tik žydiški (ir keletas graikiškų).

Siekdamas įrodyti Mariją Magdalietę buvus Jėzaus žmona, Lengdonas teigia, kad "vertėtų pradėti nuo Pilypo Evangelijos" (p. 201). Vargu, nes net labai liberalūs mokslininkai sutinka, jog tai vėlyvas, trečiojo amžiaus gnostinis rinkinys. Joje mažai, jei išvis yra, kas būtų panašu į istorinius faktus. Negana to, ši "evangelija" egzistuoja tik koptiškai, o ne aramėjiškai (ir jei buvo koks pirmtakas kita kalba, tai, kaip matyti iš kitos koptų gnostinės literatūros, būtų buvęs graikiškai, o ne aramėjiškai), taigi neteisingas Lengdono teiginys, kad žodis "draugė" (angl. "companion", kuo Marija, manoma, buvusi Jėzui) aramėjiškai reiškia "sutuoktinė". Taip pat verta nurodyti, jog joks aramėjiškas ar hebrajiškas "draugą" reiškiantis žodis normaliai nereiškia sutuoktinio! Labai trumpas posakių rinkinys, žinomas kaip evangelija pagal Mariją (dar vienas Lengdono argumentas dėl Magdalietės santuokos su Jėzumi), pasako vien tai, kad Jėzus mylėjo ją labiau nei daugelį apaštalų. Tačiau ši evangelija kilusi iš dar vėlesnio laikotarpio (penktojo amžiaus), nors rasti dokumento fragmentai (bet ne šio teiginio) trečiojo amžiaus graikų kalba.

Jau kuris laikas grožinės literatūros rašytojų yra mėgstamas mįslingasis "Q dokumentas". Mokslininkai jį naudoja nurodyti bendrai Mato ir Luko medžiagai, kurios nėra Morkaus evangelijoje. Daugelis mano, jog tai originalus graikiškas rinkinys, daugiausia Jėzaus posakių, vadinamas "Q" dėl vokiško žodžio "Quelle" (šaltinis). Dėl "Q" mokslininkai kelia ir kitų hipotezių, kurių daugelis labiau spekuliatyvios. Niekas niekada neteigė, kad jį parašė pats Jėzus, bet "Da Vinčio kodas" tai drąsiaidaro (p. 210). Bet net jeigu ir taip, tame nėra nieko slapto ar skandalingo; mes žinome, kas jame būtų parašyta, skaitydami atitinkamas evangelijų pagal Matą ir Luką dalis!

Keliose vietose Browno romanas teigia, kad iki ketvirtojo amžiaus Jėzus nebuvo laikomas Dievu. Tai irgi akivaizdi netiesa – tvirtinimai apie jo dieviškumą pasirodo jau pirmojo amžiaus kanoninėse evangelijose, ir tai pripažįsta kiekvienas bet kurios pakraipos Biblijos tyrinėtojas. Žinoma, vyksta diskusija, ar šie tvirtinimai buvo pagrįsti, bet tai visiškai kas kita nei įrodinėjimai "Da Vinčio kode". Larry’o Hurtado knyga "Lord Jesus Christ" (Grand Rapids, Eerdmans, 2003) gausiomis detalėmis pademonstruoja, kaip stebinančiai anksti kilo tvirtinimai apie Jėzaus dieviškumą – pakako vos kelių jo gyvenimo metų!

Radikaliausias iš visų šios knygos išsigalvojimų yra tas, kad esą Siono vienuolynas išsaugojo "tūkstančius senovinių dokumentų moksliškai įrodančių, kad Naujasis Testamentas – tai klaidinantys liudijimai" (p. 279). Tokių dokumentų nėra! Tai Browno prasimanymas! Egzistuojanti apokrifinė ir legendinė po Naujojo Testamento atsiradusi medžiaga yra nuodugniai ištyrinėta Biblijos specialistų ir išversta, todėl prieinama paskaityti visiems. Joje nėra nieko, kas pakerta Naująjį Testamentą. Nėra ten jokių slaptybių (ankstesni romanai slepiant tokius dokumentus kaltino patį Vatikaną, o ne organizaciją, kovojančią prieš Vatikaną!), nutylimų nuo plačiosios visuomenės.

O tuo tarpu mėgaukitės "Da Vinčio kodu". Tai tikrai įdomus romanas. Aš labai patenkintas, kad jį perskaičiau. Bet skaitydami nuolat vis sau priminkite: "Tai tik romanas. Tai tik romanas".

Craig L. Blomberg, Denverio Seminarijos (JAV) teologijos dėstytojas, daugelio knygų autorius.
Versta iš: Denver Journal, Volume 7 2004, http://www.denverseminary.edu/dj
Komentarai (38)
raimante
2005-02-18 20:28:08
sveiki, aš skaiciau ši romaną, jis labai geras. ir man labai patiko. tiesiog prisedi ir negali atsitraukti. super. tikrai rekomenduoju perskaityti
vfeja
2005-03-19 18:05:48
neseniai perskaičiau šią knygą.ji sukėlė nerealius jausmus.tiek laiko mes gyvenimo su viena tiesa, o pasirodo yra jau nemažai įrodymų kad tai tik melas.knygoje mane labai suintrigavo ivairūs paminėti giminystės ryšiai su Kristumi. tačiau toliau apie tai nekalbama...būtinai perskaitykit šią knygą ir turėkit savo nuomonę Šypsena
Talmuda
2005-06-15 17:40:57
O as girdejau kad tj labai idomi knyga tik nezinau is kur ja gauti... gal yra tekstas internete?
braske
2005-07-10 10:27:09
Sveiki.Sitas straipsnis,kuris yra virsuje,galiu pasakyti nieko vertas.Skaiciau sia knyga,ji man patiko,taciau argi mes tiksliai zinome,kad baznycia,skelbianti istorijas apie Kristu nemeluoja?Beto,toje knygoje(ir kitur)rasoma,kad baznycia nuzude net 5 MILIJONUS MOTERU uz tai,kad jos pasirinko neiprasta baznyciai specialybe.Sutinku,kad daug dalyku sioje knygoje yra isgalvota,taciau daug yra ir tiesos..
missG
2005-07-24 13:00:59
sveiki!!!!!knyga nuostabi!!!!!!skaiciau ja ir rekomenduoju paskaityti kitiems!!!!!Šypsena))))na,o ar ja tiketi ar ne tai cia jau kiekvieno reikalas!!!!pries perskaitant knyga,apie Sv. Grali ir Siono vienuolyna nieko neteko girdeti.todel nauja tiesa mane suintrigavo ir priverte kapstytis toliau!!!!!! daugelio nuomone tokia:jei sioje knygoje nebutu nors kruopelytes tiesos,Vatikanas tikrai nebutu taip audringai del sio kurinio sureagaves!!!!todel teise rinktis:tiketi ar ne,kiekvieno individualus reikalas!!!!o jei ir tiesa apie Sv. Grali pasitvirtintu,ar gi butu kas nors bloga? Šypsena))))
braške
2005-09-04 16:41:49
neseniai isgirdau apie sia knyga,dauguma mano pazistamu sako jog ji idomi, taip pat kaip ir cia. bet bibliotekose dar neradau. gal zinot ar yra internete, kur galima butu perskaityt sia knyga?Šypsena
dewii
2005-10-03 10:32:01
niu wa kai perskaiciau sia knyga wiska ssusimaise nebezinojau kuo tiketi.. klausiau aukletojos.. ji yra pagone todel tikino kad si knyga simtaprocentine... bet paskaicius internete daugiausia paneigiama ir wiska supratau.. dabar manau kad tai puikus zaidimas zmoniu mintimis
gogolis
2005-10-27 11:24:31
Man patinko kur pasakojama apie skaiciu fi (phi). Kazin cia istikro visa tai tiesa, kad jis egzistuoja visoje gamtoje: na kur pavyzdziai duoti tarp bitinu ir biciu santykio, tarp zmogaus kuno atstumu ir kt. Bet tikrai knyga traukia perskaityt iskarto vienu prisedimu, nors ji ir storoka. Nesinori net eit miegot. Gaila negalesiu visos perskaityt, tad gal yra kur internete ji publikuojama, kad ir kitomis kalbomis
female
2006-01-02 16:39:33
Tiek daug nuomoniu...man, kaip ir daugeliui,ši knyga padarė didelį įspūdį.Tikrai labai suintrigavo.Dabar,suzinojus tiek daug naujo ir netikėto,kazkaip norisi eiti toliau,ieskoti tiesos.Bet toki pasisakymai, kaip "cia tik romanas","aprašai yra netikslūs" mane labai stabdo.Kas ištikrųjų gali pasakyti tiesa tai ar ne?

Mane sužavėjo vietovių aprašymas.Labai detalus ir smulkmeniškas.Taip ir traukia nuvykti į Luvrą, Rosliną ir t.t Net nepasakyčiau, kad čia romanas, greičiau mistinis, ar istorinis detektyvas.Dauk netikėtumų, veiksmo, realybės, dar daugiau informacijos. Perskaičiau knygą su pasigardžiavimu, po to net sapnavau kažką panašausŠypsenaŽodžiu, nepraleiskit progos paskaityt Da Vinčio kodą, nes šitos knygos skaitymas, vienas malonumas.Skanaus!
valkas02
2006-01-12 10:12:46
aisku, knyga ziauriai gera, bet man atrodo joje per daug nusisnekama. be to, pabaiga galetu buti geresne. o siaip labai intriguoja. ir dar - yra sukurtas lyg ir tesinys, paaiskiinimu knyga. Michael J. Gelb ''issifruojant da vinci'' ji vadinasi. manau, butu idomi ir jums.
lizee
2006-01-18 18:56:04
labaj labaj nereali knyga!siulyciau visiems perskaityt!
valkas02
2006-01-19 09:46:53
Ir dar naujienų - Dan Brown isleido tikra tesini - "iskoduoti da vincio koda". dar ziauresne nei pirma.
monika15
2006-01-27 16:06:27
O tas "issifruojant da vincio koda" tai tesinys ar tieisog tos knygos paaiskinimas ?
junior
2006-02-16 12:01:24
sveiki,cia geriausias romanas koki man tik yra teke skaityti,gaila tik todel,kad prisedus skaityt neimanoma nuo knygos akiu "atplest" patariu perskaityt Šypsena
renatux
2006-02-23 16:02:20
nezinau, ar kada esu skaicius tokia idomia knyga.. skaitai ir rodos, jau turi viskas isaisketi, bet toli grazu.. o galiausiai pasirodo, kad viskas yra kiek kitaip nei galvojei.. tai demesi kaustanti knyga, tikrai nesigailiu, kad pirkau ir skaiciau.. rekomenduoju perskaityti visiems, net ir nelabai megstantiems skaityti knygas..girdejau tik gerus atsiliepinus, bet perskaiciusi ziauriai susizavejau..
ibizza
2006-03-15 10:46:42
mano nuomone sioje knygoje buvo per daug holivudo.....
valkas02
2006-03-15 11:34:03
specialiai Monikai15: D. Browno knyga- tai tikras tesinys, bet M. J. Gelbo - paaiskinimai. Pavadinimai is esmes nesiskiria, bet knygos dvi. o del holivudo - tai teisybė.
valkas02
2006-04-04 02:40:44
dar kai kas-Dan Brown spaudos konferencijoje pareiskė, jog turi irodimų, kad knygoje isdestyta teorija neteisinga. i tai labai ryskiai reagavo gerbejai, isteigtas net priesiskas klubas.
mindoos
2006-04-16 14:10:40
mistinio DVC kodo gerbejams siulau aplankyt ir pasiklausyt video ar audio 8 paskaitu ciklo anglu kalba

http://www.coasthillschurch.org/content/broadcast/index.htm
Prozzy
2006-04-22 02:09:51
Knyga istiesu labai idomi, daug intrigos, grazi istorija.

Taciau visa tai tik romanas.



Pradeti rekauti, kad stai irodymai jog iki siol krikscionys tikejo klaidingai yra tas pats, kas paziureti "Armagedonna" su Bruce Willis ir pradet teigti: stai daugelis irodymu kad Armagedono bus isvengta!



Ziurekit i viska kaip yra, o ne ismastykite savo naujovisku "tiesu".
MIR
2006-05-25 02:45:49
Perskaicius komentarus, negalejau patiketi, kad tokia prasta knyga daug kam patiko. Tikrai yra daug geresniu knygu nei si, bet velgi rodo musu apsiskaitymo lygi. Na, o apie kritini mastyma neverta ne kalbeti.
vaiSka
2006-05-31 00:45:59
neskaičiau to romano bet perskaičiau daug geresnį - "Ketverto taisyklė" tai ne "Da Vinčio kodas" - tai kur kas geriau. faktas.
girdejusi
2006-06-10 06:51:15
Atvirksciai, nei daugeliui kitu man viskas sioje knygoje nebuvo naujove. Puse faktu apie tai jau esu girdejusi... Bet patariu tik viena. Pirma isklausykit abi puses ir Brown'o ir baznycios (nes ji yra isleidusi taip pat nemazai knygu siuo klausimu apie kristu, slaptus vienuolynus, apie da vincio kuriniuose pasleptus kodus ir t.t.) wat tada ir galesit susidaryti nuomone, kuo labiau tiketi...



O tiems kuriem atrodo, kad si knyga nera bestseleris tai prasom pirma parasyti geresne ir tik tada teigti, kad tai meslas... galu gale visi turi savo nuomone
algimantė
2006-06-14 14:52:52
Pažiūrėjau porą kartų filmą, perskaičiau knygą...likau sužavėta ir tai truputį apvertė mano mąstymą, tačiau ne tikėjimo atžvilgiu.Puikus šedevras.tai paskatino mane giliai susidomėti pačiu Da Vinčiu.
astonas
2006-06-16 03:18:42
o man ši knyga visai patiko. perskaičiau per 3dienas. iki jos net nežinojau apie tokia Opus Dei, ir pan. dalykus. perskaitęs ją visai kitaip pradėjau žiūrėti į bažnyčią, kunigus. Įdomų ar antra dalis bus?
audra52
2006-07-01 12:22:58
Apie šią knyga girdėjau labai daug įvairių nuomonių, bet nezinau iš kur ja gauti. Tad būkit žmonės, jei kas žinot kur galėčiau gauti tekstą parašykit man: audra52@nkm.lt Šypsena
Aish
2006-07-15 09:36:28
na as ir knyga perskaiciua ir filma maciu - ispudis nerealusCha chadabar viski tiesiog skolinasi, iesko, perka da vincio koda ir skaito, tai tikrai yra verta, net gi mano lietuviu kalbos mokytoja mums patare, kad keikvienas save gerbiantis zmogus turetu sia knyga perskaityti.as skaitydama tiesiog negalejau sustoti, teisiog skaitant apima neapsakomas jausmas, jauti ta dvasia plustancia is knygos gelmiuŠypsenatikrai patariu perskaityti, dabar zadu skaityti tesini - "angelai ir demonai", daug kas sake kad tikrai yra ne ka prastesne!be to knygyne maciau brown'o kitu knygu, visos panasausstorumo, bet paskaicius virseliu nugareles, isauga noras ir jas perskaityti(galiu tik tiek pasakyti kad daug kas taip pat susije su kodais)taigi skaitykyt ir kaifa gaudykitLiežuvis
vladys
2006-07-25 12:55:27
Straipsnis nieko nepasakantis, tik oficiali Bažnyčios pozicija išradingais žodžiais. Žmonės gyvena tam, kad pažintų Tiesą. Tiesa iš tikro ir yra Dievas, kaip ir Meilė. Skaitytojai dažnai pakliūna ant gražiai parašytų, bet tuščių bestselerių kablukų. Tačiau "Da Vinčio kodas" palietė esminius žmoniją dominančius aspektus - kaip romanas, detektyvas ir net filmas profesionalių kritikų ne aukštesnio lygio už vidutinį - ne kritikams spręsti, kas turi tapti pasaulinio lygio kūriniais. Tai šių dienų "bomba", kaip prieš keletą dešimtmečių sprogo "Rugiuose ties bedugne", "Šimtas metų vienatvės"...
monaliza
2006-09-22 10:54:59
cia yra super tiesos knyga,kodel virsuje zmogus raso kad tai tik romanas as tavim ABSOLIUCIAI NETIKIU!tu velgi viska tik bandai paneigti bet irgi eilinem istorijom ir as jau nesu tikra ar jos tikros as nebetikiu net dievu,juk jo istikro nera!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!nieks jo nera mates...mes meldziames tam ko visai nera...
morka
2006-10-31 15:49:04
priviet...zinot skaiciau sia knyga ir man ji labai patiko del to paslaptingumo, tu ivykiu narpiojimo, tu visu faktu apie musu tikejima ir siaip jog daug naujo suzinojau... kai skaiciau sia knyga man ji atrode geriausia is visu skaitytu ji taip mane buvo sudominusi kad prie jos prisesdavau ilgam...taciau dabar as skaitau baznycios atsakyma i sia knyga''da vincio apgaule'' ir joje pacioje pradzioje dar tik ivade brawnas buvo pavadintas propogandininku maniau jog baznycia i sia knyga reaguoja su perdeta panika....veliau paskaiciau tolesnio turinio ir pamaciau jog brawnas tikrai savo romane rase iskraipytus arba net isgalvotus faktus...taj dabar mano galvoje viskas painiojasi, sukasi,nezinau kuo tiketi ar braunu, ar baznycia...o dar jo knygos pradzioje rasoma jog joje esantys faktai yra tikri ir tikslūs....tad pries skaitydami gerai apmastykit ar to norit.
kleopatra
2006-12-29 08:55:29
tikriausiai idomiausia knyga,kuria esu skaiciusi...gal kam atrodys keista,bet as visiskai tikiu sia knyga..na tiksliau ne knyga,o pacia ideja,kad kristus buvo paprastas zmogus..o kodel gi ne?niekas nieko tiksliai nezino..o baznycia,mano manymu,tik pelnosi...argi ne kvaila tiketi dailide,kuris gyveno pries 2000metu? jei baznycia tokia teisi,kodel yra nutylima apie dar egzistojancias evangelijas?kodel atrinktos tik 4?(tikriausiai parankiausios)nu va norejau dar daug rasyti,nu bet jau kita kartaLaimingas
raganez.
2007-01-01 10:13:03
Netikintiems,perskaiciusiems knyga,ji pasirodo kaip Didysis Atsakymas ir yra traktuojama kaip absoliutus akiu atverimas trumparegisko mastymo krikscionims(tarsi lentele su uzrasu: "Ei,krikscionys,ziurekit - as turiu irodymu savo poziuriui,o kur jusiskiai?!"),o ir pats D.Brown tampa kone dievaiciu,atskleidusiu TOOOKIA tiesa.. (cha cha!) Tai yra - grasiai pasakiusiu tai,ka atitinkamas ratas zmoniu norejo isgirsti.Taigi numete stora romaneli, pilna gal ir tikru,bet NIEKAIP tarpusavy nesusijusiu,o jei susijusiu,tai iskraipytu faktu,kaip saldaini vaikams ir dar pasipelne is tamsybes zmoniu neblogai.. Cha cha
raganez.
2007-01-01 10:26:13
Beje labai noreciau paklausti [braskes],kiek teologinio tipo knygu tomu isstudijavo ir kaip giliai bent jau su krikscionybe yra susipazinusi,kad taip drasiai drista teigti,jog "..sioje knygoje yra tiesos labai daug.."? Ne vienas teologijos mokslininkas nesugebejo atrast ne menkiausios tiesos joje,o [braske] mat tokiu gabumu turi.. Šypsena Bent elementariai apsiskaites zmogus sioje knygoje turejo atpazinti tu "tikru" faktu tikruma.. Nors pati esu pagone,bet tai nesutrukde atskirti istorija nuo grozines literaturos. Visiem to palinkeciau!
auruzuke
2007-01-18 10:12:47
jei kam idomu tai turiu knyga kompe,pati taip perskaiciau nesenai, atsiusiu, jei labai kas nores Šypsena
mergyte
2007-01-19 10:14:04
Na, man sita knyga labai patiko... Niakaip negaledavau atsitraukti. Buvo labai idomu. Aisku, nekalbu apie jos turini. Tikrai ten daug kas isgalvota ir reikia moketi atsirinkti, kas tikra... Tiesiog skaitykite kaip ir kiekviena knyga, kurioje daugelis ivykiu isgalvoti ir viskas bus ok. Nerealiai idomus romanas.
gabi
2007-04-13 06:06:02
Kai pradejau skaityti si romana,nebuvau apie ji girdejusi kazka konkretaus,tiktai kazkokius pokalbius, kad tai skandalinga knyga. Knyga tikrai idomi, iskart "itempia" tave i savo sukury.Skaitydama labai isijauciau ir vis kirbejo mintis ar tai tikra ar ne.Perskaicius knyga, iskart nusirirkau dvd-perziurejau filma. Paskui nusipirkau dvd "Iskoduoti da vincio koda". Esu suzaveta siuo kuriniu. Ir tikrai ji perskaicius jau niekada nebus toks poziuris i baznycia ir tikejima kaip seniau.
lvmail
2007-11-19 10:52:46
sveiki Mirkt
as labai labai labai noriu gauti sia knyga i kompiuteri....gal kas galetu atsiusti ar bent pasakyti nuoroda?buciau labai be galo dekingaBučkis
o gal kas zino kur gauti internete ir kitu panasaus tipo knygu?...
lvmail
2007-11-19 11:24:47
tai va as jau radau Cha cha
http://www.vovacka.net/2007/11/03/da_vinio_kodas_dan_brown.ht ml
is cia galima parsisiut ir pirma sios trilogijos dali ir davincio koda Mirkt
© Lietuvos krikščionių studentų bendrija | Kontaktai: info@lksb.lt