„Kaziukas“ su Kaziuku, Timu Vickersu ir kitais

Šurmuliuojančios Kaziuko mugės apsuptyje, ramiuose svetinguose Šv. Kryžiaus namuose pačiame Vilniaus centre kovo 7 d. susibūrė keliolika senųjų LKSB narių, tarp jų Kazys ir Polina Butkai iš Kauno, Edita ir Nickas Parhamai, Jurgita Beniušytė, Inga, Asta, Vaiva, Skaistė, Aistė..., kas buvę VPU, kas VU, kas VDA studentai. Visi šiuo metu jau dirbantys ar dar šiek tiek besitobulinantys pagal savo profesijas. (Daugiau Polinos nuotr. http://picasaweb.google.lt/banilop/200937LKSBAbsolventuSusitikimasVilniuje# )
IFES’o darbuotojas baigusiesiems Timas Vickersas iš Didžiosios Britanijos kaip tik kalbėjo jiems – dirbantiems žmonėms. Kokia buvusio LKSB-iečio tapatybė: krikščionis sekmadienį, o nuo pirmadienio kokios nors įstaigos darbuotojas? krikščionis vakare, o darbe – streso, viršininko, karjeros intrigų ir pinigų siekio kamuojamas eilinis?
Timo teigimu, įprastus – ne dvasinius – darbus dirbantys žmonės turi patį didžiausią dvasinės misijos lauką. Tai kolektyvas, tarp kurių, be abejo, yra netikinčių, beveik netikinčių ar tik "kažkuo" tikinčių kolegų. Tu su jais ir jie su tavimi praleidžia didžiąją dalį dienos ir taip daug darbo dienų per savaitę, mėnesį, metus...
Gal tavo pastorius ar kunigas ne visai suprastų, jei, gavęs darbą didesniame ar mažesniame kolektyve, džiūgaudamas paprašytumei bažnyčios tave palaiminti kaip misionierių. Tačiau labai gali būti, jog kada nors dangaus karalystėje nustebsi patyręs, kiek žmonių prisimins tavo vardą, jei kolegiškumu, kilnumu, jautrumu ar tiesiog žmogišku tikrumu buvai Jėzaus liudytojas savo darbovietėje.
Timo paskatinti kelioms minutėms kaip senais gerais Biblijos studijų laikais susėdome po du, po tris aptarti paskutinės savo darbo savaitės, pasidaliję rūpesčiais meldėmės ir vienas už kitą, ir vienas už kito kolegą, kad jam atsivertų naujasis gyvenimas. Tų poros vardų, tikra tiesa, nepamiršime dar keletą ar keliolika savaičių.
O dėl tapatybės... Atvykėlis užsiminė, kad dažnas britas savo žalioje jaunytėje yra svajojęs būti Džeimsu Bondu. Štai vieną iškilmingo pobūvio vakarą jam pačiam, apsivilkus smokingą ir pasirišus varlytę, tarp kamerų blyksčių, išsipusčiusių damų ir džentelmenų sugrįžo išsvajotosios tapatybės prisiminimas. Priėjęs prisistatyti kitas džentelmenas, regis, akimoju ruošėsi nupūsti iškilusį savo vertės pojūtį... Jis prisistatė kaip vieno iš didžiausių Jungtinėje Karalystėje bankų darbuotojas. < Tik pagalvok, jis prisistato kaip banko darbuotojas, ir tu išsyk supranti: tai kartu kalba apie jo protą, išsilavinimą, pinigus, galią, padėtį... Jei kartais tavo darbas susijęs tik su kokios nors įmonės buhalterija ar dirbi mokytoju paprastoje vidurinėje... Ar tavęs neužgožia ar, tiksliau, neverčia susigūžti tokie profesiniai prisistatymai? > Timas sukaupė drąsą ir prisistatė kaip IFES’o tarnautojas. Bankininkas nudžiugo. Jiedu su žmona jau trisdešimt metų ištikimai rėmė IFES’ą finansiškai  Grįžo tikrasis savo – to, kas esame Kristuje, kaip susiję esame Jo Kūne – vertės pajutimas.

Linkėjimai Tau, senas LKSB drauge!

Planuodamas vasaros pradžią numatyk laiko IFES’o organizuojamam Baltijos šalių baigusiųjų savaitgaliui. Birželio 11–14 d. Latvijoje. Ten kalbės Vickersas, tikriausiai ten bus ir seni tavo draugai. Iki!